Lietuvos laukuose vis rečiau galima išgirsti griežlės balsą, pamatyti pempę ar virš pievų skraidančias šelmenines kregždes. Naujausi duomenys rodo, kad tai – ne atsitiktinumas, o ilgalaikė tendencija: per pastaruosius 25 metus Lietuvoje įprastų kaimo paukščių populiacijos sumažėjo daugiau nei perpus. Specialistai įspėja, kad tai gali būti ženklas apie prastėjančią visos gamtinės aplinkos būklę.
Lietuvos ornitologų draugijos atlikta 2025 metų analizė atskleidė, kad agrarinio kraštovaizdžio paukščių gausa šiandien sudaro vos 46,7 proc. to lygio, kuris buvo fiksuojamas 2000-aisiais. Vidutiniškai populiacijos kasmet mažėjo po 2,7 proc., tačiau po 2014 metų nykimo tempas dar labiau išaugo.
„Mūsų analizė parodė aiškų ir statistiškai reikšmingą lūžio tašką 2014 metais, būtent nuo tada agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų mažėjimas tapo dar spartesnis. Jei iki tol stebėjome nuoseklų, bet lėtesnį nuosmukį, tai 2014–2025 m. laikotarpiu situacija ženkliai pablogėjo: per šiuos dvylika metų populiacijų gausa sumažėjo daugiau nei 40 proc., o vidutinis metinis mažėjimo tempas išaugo iki 4,2 proc.“, – sako Lietuvos ornitologų draugijos vyr. biologas Gintaras Riauba.
Pasak specialistų, sparčiausiai nyksta būtent tos rūšys, kurios ilgą laiką buvo laikomos įprasta Lietuvos kaimo dalimi. Labiausiai sumažėjo griežlių populiacija – per ketvirtį amžiaus jų liko vos 7,5 proc. buvusio skaičiaus. Kitaip tariant, rūšies populiacija sumažėjo daugiau kaip 92 proc.
Ryškūs pokyčiai fiksuojami ir tarp kitų gerai pažįstamų paukščių. Pempių populiacija sumažėjo daugiau kaip 77 proc., pievinių kalviukų – apie 77 proc., varnėnų – beveik 75 proc., o šelmeninių kregždžių – daugiau kaip 63 proc.
Mokslininkai pabrėžia, kad šių pokyčių priežastys glaudžiai susijusios su intensyvėjančiu žemės ūkiu. Mažėja natūralių pievų, daugėja ariamos žemės, naudojama daugiau pesticidų ir trąšų, nyksta vabzdžiai, nuo kurių priklauso daugelio paukščių mityba. Neigiamą poveikį daro ir ankstyvas šienavimas, melioracija bei klimato kaita.
Ekspertų vertinimu, paukščių nykimas nėra vien gamtosauginė problema. Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų indeksas laikomas oficialiu biologinės įvairovės rodikliu, pagal kurį vertinama ir bendroji ekosistemų būklė. Kitaip tariant, mažėjantis paukščių skaičius gali signalizuoti platesnius aplinkos pokyčius, turinčius įtakos visai gyvajai gamtai.
Lietuvos ornitologų draugija įprastų paukščių stebėseną vykdo nuo 1994 metų. Šiuo metu apskaitas daugiau nei šimte šalies vietovių atlieka dešimtys stebėtojų, o surinkti duomenys naudojami ne tik Lietuvoje, bet ir perduodami Europos institucijoms vertinant žemės ūkio politikos poveikį gamtai.
Specialistai pabrėžia, kad situacija dar gali būti keičiama, tačiau tam reikėtų didesnio dėmesio gamtai palankioms ūkininkavimo praktikoms ir biologinės įvairovės apsaugai.