Didėjantis darbo užmokestis yra džiaugsmas darbuotojams, tačiau papildomos išlaidos darbdaviams. Vis dėlto, didėjanti gyventojų perkamoji galia yra teigiamas ekonomikos augimo požymis. Ekonomiškai žvilgtelkime į Lietuvos darbo rinką, remdamiesi naujausiais Valstybės duomenų agentūros išankstiniais duomenimis, Eurostato statistika, Užimtumo tarnybos darbdavių nuomonių tyrimo rezultatais, CVbankas.lt darbo rinkos apžvalga bei Melburno universiteto ir KPMG International atlikto pasaulinio tyrimo rezultatais.
Atlyginimai augo sparčiau nei kainos
Remiantis Valstybės duomenų agentūros išankstiniais duomenimis, 2025 m. Lietuvos vidutinis mėnesio neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis buvo lygus 1474,40 eurų. Jis paaugo 7,8 proc. (106,40 eurų) lyginant su prieš tai buvusiais metais. Kita vertus, vidutinis mėnesio neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis viešajame sektoriuje buvo 152,10 eurų didesnis nei privačiame sektoriuje (viešasis – 1584,80 eurų, privatusis – 1432,70 eurų). Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesio neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis paaugo 7,8 proc., o privačiame sektoriuje – 7,9 proc., lyginant su 2024 m. Vienos pagrindinių darbo užmokesčio didėjimo priežasčių buvo padidėjusi minimali mėnesinė alga, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kita.
2025 m. didžiausią bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį gavo informacijos ir ryšių (4121 euras), finansinės ir draudimo veiklos įmonių darbuotojai (3916 eurai). Mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (1601 euras), kitos aptarnavimo veiklos (1895 eurai), nekilnojamojo turto operacijų (1937 eurai) įmonių darbuotojai.
Realusis darbo užmokestis per 2025 m. padidėjo 3,9 proc. Tai rodo, kad darbo užmokesčio augimas buvo didesnis nei kainų augimas šalyje. Vadinasi, 2025 m. asmenų, gyvenančių Lietuvoje, perkamoji galia padidėjo.
Minimali mėnesio alga didžiausia Baltijos šalyse
Remiantis Eurostato duomenimis, 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje minimali mėnesio alga (MMA; neatskaičius mokesčių) siekė 1153 eurus, t. y. 11,1 proc. daugiau nei prieš metus. Kitaip sakant, MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius paaugo 69 eurais ir siekia 846 eurus. Tai yra daugiau, nei preliminariai prognozuojama 2026 metų santykinė skurdo rizikos riba, kuri gali siekti nuo 786 eurų iki 799 eurų vienam asmeniui. 2025 m. MMA sudarė 43,1 proc. vidutinio mėnesio bruto atlyginimo.
2026 m. Europos Sąjungos (ES) kontekste Lietuvoje gaunama MMA yra 32 proc. didesnė nei Latvijoje (780 eurų) ir 23 proc. didesnė nei Estijoje (886 eurai). Galima išskirti ir kitas ES šalis, kuriose MMA dydis yra mažesnis nei Lietuvoje: Lenkijoje (1139 eurai), Kipre (1088 eurai), Portugalijoje (1073 eurai), Kroatijoje (1050 eurų), Graikijoje (1027 eurai), Maltoje (994 eurai), Čekijoje (924 eurai), Slovakijoje (915 eurų), Vengrijoje (838 eurai), Rumunijoje (795 eurai). Vis dėlto, Lietuvoje esanti MMA yra 2,3 karto mažesnė nei Liuksemburge (2704 eurai), kurioje yra nustatytas didžiausias MMA dydis tarp ES šalių, kuriose šis dydis yra oficialiai reglamentuotas. Mažiausia MMA buvo užfiksuota Bulgarijoje (620 eurų).
MMA didinimas yra pagrindinis iššūkis darbdaviams
Remiantis Užimtumo tarnybos 2025 m. lapkričio–gruodžio mėn. vykdyto darbdavių nuomonės tyrimo rezultatais, išsiaiškinta, kad 2026 m. darbdaviai tikisi stabilaus ir nuoseklaus veiklos vykdymo. Didžioji dalis darbdavių planuoja, kad 2026 m. gamybos ir / arba paslaugų apimtys nesikeis (65,5 proc.), darbuotojų skaičius išliks stabilus (70,5 proc.), lėšos technologijoms (65,7 proc.) ir darbuotojų mokymams (74,7 proc.) nekis, lyginant su 2025 m. Taigi darbdavių nuotaikos yra santūresnės nei prieš metus.
Didžioji dalis darbdavių nurodė, kad 2026 m. didžiausi numatomi veiklos vystymo iššūkiai yra susiję su MMA didinimu (47,2 proc.), darbuotojų trūkumu (42 proc.) ir žaliavų brangimu (34 proc.). Labiausiai nerimaujantys dėl MMA augimo yra kitos aptarnavimo veiklos (skalbyklos, valyklos, įvairių buitinių ir pan. reikmenų taisyklos, kirpyklos, laidotuvių organizavimo ir pan. paslaugos), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, žemės ūkio sektoriuose veiklą vykdantys darbdaviai. Apskričių atžvilgiu išsiskiria Šiaulių (64 proc.) ir Marijampolės (61,4 proc.) apskritys, kuriose labiausiai nerimaujama dėl galimai ateityje didėsiančios MMA.
Darbuotojų trūkumo problema pasirodė opiausia viešojo valdymo ir žmonių sveikatos priežiūros įstaigoms, statybų, kasybos ir karjerų eksploatavimo, transporto, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėms. Žmonių išteklių valdymo srityje 2026 m. darbdaviai didžiausiais iššūkiais įvardino kvalifikuotų darbuotojų trūkumą (40,8 proc.), konkurencingą darbo užmokestį (38,5 proc.) ir darbuotojų motyvavimą (31,5 proc.). Statybos, gamybos, transporto ir saugojimo įmonių, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, viešojo valdymo įstaigų darbdaviai labiausiai nerimauja dėl galimo kvalifikuotų darbuotojų trūkumo. Viešojo valdymo įstaigoms aktualesnis išlieka konkurencingo atlygio užtikrinimas.
Atlyginimų lūkesčiai ir dirbtinio intelekto vaidmuo
Remiantis naujausios CVbankas.lt darbo rinkos apžvalgos rezultatais, nustatyta, kad CVbankas.lt 2026 m. sausio mėn. didžiausių mėnesio atlyginimų prieš mokesčius pageidavo informacinių technologijų (3311 eurų), nekilnojamojo turto (3292 eurus), energetikos ir elektronikos (3209 eurų), vadovavimo ir kokybės vadybos (3139 eurų), teisės (3056 eurų) specialistai ir šių sričių profesionalai. Vis dėlto, ne visada pageidaujamas darbo užmokestis sutampa su darbdavio siūlomu darbo užmokesčio dydžiu. Išsiaiškinta, kad vidutiniškai didžiausias atotrūkis tarp minėtų dydžių buvo užfiksuotas apsaugos (32 proc.), švietimo, mokymų ir kultūros (24 proc.), medicinos ir farmacijos (23 proc.) srityse. Kitas kraštutinumas gali būti susijęs su savęs, savo profesinių kompetencijų nuvertinimu ar realių rinkos galimybių neįvertinimu, kai darbdavio siūlomas darbo užmokestis yra didesnis nei darbuotojo pageidaujamo darbo užmokesčio dydis. Tokia situacija dažniausiai buvo užfiksuota aplinkosaugos, tvarumo (12 proc.), statybų (11 proc.), teisės (10 proc.) ir nekilnojamo turto (10 proc.) srityse.
Remiantis CVbankas.lt 2025 m. IV ketvirčio darbo rinkos apžvalgos rezultatais, išsiaiškinta, kad dalį CVbankas.lt portalo lankytojų (28,2 proc.) gąsdina dirbtinis intelektas, jo įtaka darbuotojų atitinkamai profesijai artimiausiais metais. Kitiems asmenims dirbtinis intelektas atrodo kaip galimybė: jie mano, kad dirbtinis intelektas padidins produktyvumą (26,4 proc.), šiek tiek padės darbinėse veiklose (24,4 proc.). Likę asmenys laikosi neutralios pozicijos ir mano, kad dirbtinis intelektas įtakos jų profesijai artimiausiais metais neturės. Susirūpinimą dėl dirbtinio intelekto keliamų rizikų galima papildyti Melburno universiteto ir KPMG International atlikto tyrimo „Pasitikėjimas, požiūris ir DI naudojimas: pasaulinis tyrimas 2025“ rezultatais. Anketinės apklausos forma 2024 m. lapkričio – 2025 m. sausio mėn. buvo apklaustos 48 šalys. Išsiaiškinta, kad lietuviams didžiausią susirūpinimą dėl dirbtinio intelekto kelia kibernetinio saugumo rizikos, įgūdžių praradimas ir priklausomybė, klaidinga informacija ar dezinformacija, privatumo ar intelektinės nuosavybės praradimas. Galiausiai tik 34 proc. respondentų Lietuvoje nurodė, kad pasitiki dirbtiniu intelektu, kai Latvijoje ir Estijoje pasitikėjimo lygis siekė 47 proc.
Trumpai apžvelgus darbo rinką iš skirtingų pozicijų, galima teigti, kad didelę dalį darbdavių gąsdina MMA kėlimas, darbuotojų trūkumas ir žaliavų brangimas. Dalį darbuotojų neramina dirbtinis intelektas ir su tuo susijusios galimos / potencialios pasekmės jų darbo vietai artimiausiu metu. Vis dėlto, dirbtinis intelektas darbo rinkoje ir atitinkamose veiklose gali būti identifikuojamas ne tik kaip grėsmė, bet ir kaip galimybė. Dirbtinio intelekto diegimas gali automatizuoti procesus, mažinti darbo sąnaudas, optimizuoti tiekimo grandines bei kurti naujas paslaugas.
Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė