„Kino pavasaris” kovo 9–22 dienomis kviečia dviem savaitėms į kino sales sugrįžti pasiilgto jausmo. Atidarymo vakarą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre ne kartą skambėjo linkėjimai nepasiduoti apatijai ir pasitelkti kiną kaip įrankį dialogui, o festivalio organizatoriai ir svečiai vieningai sutarė – net ir tamsiausiomis pasaulio akimirkomis geras kinas padeda iš salės išeiti truputį geresniems.
„Sveiki sugrįžę ten, kur po žiemos grįžtame jausmo – į „Kino pavasarį”, – atidarymo metu žiūrovus sveikino festivalio direktorius Algirdas Ramaška. – Šiandienos geopolitiniame bei nacionaliniame kontekste kultūra tampa mūsų bendru protestu, pozicija ir palaikymu – tai erdvė, kurioje mes visi privalome rodyti lyderystę. Todėl matydamas tiek žmonių, mylinčių kiną ir palaikančių kultūrą, neabejoju mūsų bendra galia nepasiduoti ir būti tais, kurie kuria pokytį. O tam tikrai gali įkvėpti geras kinas, kurį žiūrėti kviečiame jau trisdešimt pirmąjį kartą”, – sakė jis, skambant Agnės Matulevičiūtės, Martos Finkelštein bei Vilniaus kamerinio orkestro atliekamam kūriniui kviesdamas prisiminti, kaip vienas ar kitas filmas paveikė mūsų mintis ar gyvenimus.
Linkėjimus visiems susirinkusiems perdavė ir Kultūros asamblėja. „Sveikinu su atidarymu „Kino pavasarį”. Ir sveikinu mus visus, kelioms savaitėms užsidarysiančius kino salių tamsoje, kad iš jos išeitume truputį šviesesni. Kultūra gali verti naujas perspektyvas, būti nepatogi, kartais supykdyti ar išgąsdinti. Bet kartu ji neretai tampa švyturiu, kuris ne tik rodo kelią audringomis sąlygomis, tačiau ir sujungia netikėčiausius bendrakeleivius, – atidarymo metu kalbėjo Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė, kino kritikė ir kultūros žurnalistė Monika Gimbutaitė.
– Kultūros asamblėja tapo reikšmingu to įrodymu: kultūra turi galią jungti ir keisti. Ji gali tapti atsvara melui ir kiršinimui, tiesti tiltus ir išauginti naują savigarbos daigą. Deja, demokratija yra labai trapi vertybė, o mes gyvename pasaulyje, kuris kone kasdien apie tai primena. Su nerimu stebime, kaip plačiai plinta demokratijos erozija, – tęsė ji.
– Mūsų budrumas negali būti užliūliuotas. Neturime tam prabangos. Geriausias priešnuodis – patiems imtis veiksmo. Todėl kiekvieno mūsų atsakomybė yra nepasiduoti nuovargiui. Būti aktyviais piliečiais. Remti demokratiją ir kultūrą. Kaimyną, su kuriuo, atrodo, neturi nieko bendro, šį pavasarį pakviesti į kiną. Po kelių valandų kino salės tamsoje, patikėkit, gali pasidaryti šviesiau”, – skambant gausiems plojimams tikino M. Gimbutaitė.
Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė, prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė dėkojo „Kino pavasariui” už tai, kad kasmet sukuria žiūrovams erdvę ir laiką geriau pažinti save ir kitus. „Po gero filmo salę dažniausiai paliekame su nauju klausimu ar nauja įžvalga apie pasaulį ar save – kartais net nemalonia, bet būtent todėl auginančia. Šiandien norisi pasidžiaugti tuo, kaip mes visi paaugome. Kaip išmokome svarbiomis akimirkomis atidėti savo interesus į šalį ir susiburti vardan to, kad išreikštume rūpestį vieni kitais bei savo valstybe, – sakė ji.
– Tačiau kuo toliau, tuo darosi aiškiau, kad tos akimirkų vienybės nebepakaks. Užaugome tam, kad turėtume pakankamai vidinių jėgų toliau ugdyti ne momentinį, o giluminį solidarumo jausmą. Tą, kuris pasireiškia per kasdienius darbus ir mažus sprendimus. Kai prieš pagalvodamas apie tai, kas geriausia man, pirmiausia pagalvoju: o kas geriausia esančiam šalia? Taiką, laisvę ir vis gerėjantį gyvenimą turime ne tik susikurti, bet ir saugoti. Todėl mums reikia naujų įpročių – visų pirma tų, kurie padėtų burtis ir išlikti drauge, – tęsė prodiuserė.
– Rūpestis kitu nėra įgimta savybė – tai ugdomas įprotis. Jei vieną dieną tapsime ne tik brandžia, bet ir gilios empatijos tauta, mūsų niekas neišgąsdins ir niekas nepavergs. Nes kiekvienas giliai širdyje žinosime: kad ir kas nutiktų, esu apsuptas drąsių žmonių, kurie manęs nepaliks”, – kalbėjo D. Vildžiūnaitė, kviesdama prieš pasineriant į istorijas, kurias dovanos „Kino pavasario” filmai, kuo labiau atsiverti pažinimui ir galimai jungčiai su kitu – gal net labai kitokiu, nei esame patys.
Atidarymo vakarą žiūrovai, kino industrijos atstovai, pagrindinis „Kino pavasario” partneris „Go3″, didieji partneriai ERGO ir „Simbiocity” bei daugybė kitų ištikimų festivalio draugų buvo pakviesti žiūrėti Kanų kino festivalyje Didžiuoju prizu apdovanotą bei devyniems „Oskarams” nominuotą norvegų režisieriaus Joachimo Triero dramą „Sentimentali vertė”.
„Menas žmonėms yra tiesiog būtinas. Tai pamatinis poreikis, o ne prabanga. Mūsų visuomenėje viskas velniškai poliarizuota – visi apie viską turi savo nuomonę. O aš bandau pasakyti: pasiklausykime, pasižiūrėkime, užmegzkime ryšį. Manau, kad kinas suteikia galimybę išvysti kitą žmogų arba pajusti sąlytį. Būtent su tuo mes ir žaidžiame šiame filme”, – viename interviu kalbėdamas apie „Sentimentalią vertę” sakė režisierius J. Trieras.
Festivalio organizatoriai primena, kad dvi savaites „Kino pavasario” žiūrovai gali ne tik žiūrėti filmus, bet ir rinkti savo favoritą – kaip ir kasmet, geriausiai festivalio metu įvertintam kino pasakojimui bus įteiktas Žiūroviškiausio filmo apdovanojimas, o balsavusiųjų laukia pagrindinis ir dar daugiau nei 50 papildomų prizų. Neturintys galimybės atvykti į kino teatrą arba nespėję gauti bilieto į norimą seansą, 11 filmų – tarp jų ir atidarymo dramą „Sentimentali vertė”, Kanų „Auksinę palmės šakelę” pelniusio Irano režisieriaus Jafaro Panahi trilerį „Tiesiog atsitikimas” ar antrą kartą „Oskarui” nominuotos kino meistrės Kaouther Ben Hania dramą „Hind Radžab balsas” – viso festivalio metu gali išsinuomoti ir žiūrėti „Go3″ televizijoje.
Šiemet festivalis „Kino pavasaris” vyks kovo 9–22 dienomis, daugiau informacijos apie programą ir renginius: https://kinopavasaris.lt. Festivalį palaiko pagrindinis partneris „Go3″, didieji partneriai ERGO ir „Simbiocity”, iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus, Klaipėdos, Kauno ir Šiaulių miestų savivaldybės.