Nors klimato krizė labiausiai smogia žemo ir vidutinio pajamų lygio šalims (vadinamiesiems Globaliesiems Pietums), finansiniai srautai ten vis dar keliauja vangiai ir neteisingai. Naujas investuotojams Europoje atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos BETTER FINANCE tyrimas atskleidžia paradoksą: Europos smulkieji investuotojai vis labiau nori prisidėti prie klimato sprendimų už Europos ribų, tačiau realių, skaidrių ir prieinamų investavimo galimybių jiems beveik nėra, rašoma organizacijos pranešime spaudai.
Tai – ne tik rinkos neefektyvumo problema. Tai – struktūrinė klimato finansavimo neteisybė, kai atsakomybė ir poveikis išskaidomi itin netolygiai.
Kur slypi problema?
Žemo ir vidutinio pajamų lygio šalys sukuria apie 75 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, tačiau gauna mažiau nei 15 proc. pasaulinio klimato finansavimo. Kitaip tariant, didžioji klimato problemos dalis sprendžiama ten, kur pinigų beveik nėra, o kapitalas lieka Šiaurėje.
BETTER FINANCE tyrimas analizavo, ar Europos gyventojai – ypač Prancūzijoje ir Vokietijoje – gali per įprastus investicinius produktus (UCITS fondus, ETF (biržoje kotiruojamų fondų vienetus) ar tiesiog įprastines įmonių akcijas) investuoti į viešai listinguojamas įmones, kurios kuria klimato sprendimus Globaliuosiuose Pietuose. Atsakymas – dažniausiai ne.
„Žalieji“ fondai – bet ne Globaliesiems Pietums
Nors daug fondų reklamuojami kaip „globalūs“ ar „besivystančių rinkų“, realybėje jie tiesiog aklai seka standartinius indeksus, koncentruojasi vos keliose didelėse ekonomikose (ypač Kinijoje ir Pietų Afrikoje) ir beveik nepasiekia kitų Afrikos, Lotynų Amerikos ar Pietryčių Azijos šalių. Dar viena savybė: deja, tokie dažnai apskritai neinvestuoja į tyrime identifikuotas klimato sprendimų lyderes Globaliuosiuose Pietuose, tarkime, vietines švaraus transporto sprendimų ar atsinaujinančios energetikos bendroves.
Net aktyviai valdomi fondai retai naudojasi jiems suteikta laisve nukrypti nuo indeksų ir išplėsti geografiją. Tai reiškia, kad „žalias“ investavimas dažnai lieka geografiškai siauras ir menkai prisideda prie investicijų ten, kur poreikis didžiausias.
Tiesioginės investicijos – beveik neįmanomos
Smulkiesiems investuotojams, norintiems patiems rinktis įmones, situacija dar sudėtingesnė. Europos prekybos platformos daugiausia siūlo vietines (nacionalinės rinkos), ES ir JAV akcijas. Išimtiniais atvejais galima įsigyti labai ribotą skaičių Globaliųjų Pietų įmonių per antrinius listinguojamus instrumentus. Žinomas tik vienas pavienis atvejis (tačiau BETTER FINANCE įmonės pavadinimo neįvardija), kai Globaliųjų Pietų įmonė, atitinkanti pripažintus klimato sprendimų kriterijus, yra realiai pasiekiama Europos smulkiesiems investuotojams.
ETF fondai teoriškai suteikia platesnę aprėptį, tačiau ir jie remiasi tais pačiais siaurais indeksais. Lotynų Amerika dažnai reiškia tik Braziliją, o Afrika – beveik išimtinai Pietų Afriką.
Suvokiant trilijonų dolerių masto klimato problemą, galutinis europiečiams prieinamas rezultatas yra apgailėtinai skurdus: realiai pasiekiamos Europos smulkiesiems investuotojams šiuo metu yra vos 200 klimato sprendimų įmonių iš Globaliųjų Pietų
Kapitalas yra – kelio nėra
Tyrimas pabrėžia esminį atotrūkį: kapitalo Europoje netrūksta, taip pat netrūksta ir investuotojų noro prisidėti prie pasaulinės žaliosios transformacijos. Tačiau trūksta aiškaus, skaidraus ir veikiančio investavimo kelio, kuris sujungtų šiuos du pasaulius.
Privataus kapitalo mobilizavimu tarptautiniuose forumuose (UNFCCC, UNEP FI, EBPO) tikima kaip aksioma, tačiau realybėje kelio privatiems pinigams iš Globalios Šiaurės pasiekti Globaliuosius Pietus nėra. Taigi, klimato krizė tampa dar viena nelygybės forma – finansuojama ten, kur ir taip lengviau, o ne ten, kur labiausiai reikia. Tai ne pavienė, o sisteminė problema.
Ką reikia keisti?
BETTER FINANCE ragina politikos formuotojus, indeksų sudarytojus ir turto valdytojus plėsti indeksus, kad jie realiai atspindėtų Globaliųjų Pietų įmonių įvairovę. Siūloma taip pat kurti tikrai diversifikuotus ir smulkiesiems investuotojams prieinamus produktus ir didinti skaidrumą apie tai, kur iš tiesų keliauja „žali“ pinigai.
Kaip pabrėžė BETTER FINANCE vykdomoji direktorė Aleksandra Mączyńska (Aleksandra Mončynska), Europos gyventojai nori, kad jų pinigai dirbtų pasaulinei klimato transformacijai – bet šiandien rinka jiems to tiesiog neleidžia. „Jei politikos formuotojai, indeksų sudarytojai ir turto valdytojai rimtai siekia mobilizuoti privatų kapitalą klimato veiksmams Globaliuosiuose Pietuose, jie privalo užtikrinti, kad individualiems investuotojams visoje Europoje būtų prieinami lengvai pasiekiami, skaidrūs ir iš tiesų diversifikuoti investiciniai produktai“, – teigia BETTER FINANCE vadovė.
Jai antrina BETTER FINANCE narės-organizacijos iš Lietuvos – asociacijos „Lietuvos investuotojai” – tarybos pirmininkas Giedrius Steponkus. Jo manymu, investicinės sąskaitos įvedimas Lietuvoje po maždaug dvidešimties metų nuosekliai šios asociacijos keltos idėjos yra teisingas ir sveikintinas žingsnis, tačiau pats savaime jis dar negarantuoja, kad bus išspręstos giluminės problemos, kurias įvardija BETTER FINANCE. „Investicinės sąskaitos įgyvendinimas, matyt, taps priemone, skatinančia smulkiuosius investuotojus aktyviau investuoti, tačiau pats instrumentas dar nenulemia, kur bus nukreiptas jų kapitalas. Jei schema bus įgyvendinta be aiškesnių paskatų ir krypties, išliks – ar net sustiprės – iki šiol vyravęs, dažnai JAV rinkoms pirmenybę teikiantis investavimo modelis. Tuo tarpu Europos ir Lietuvos interesas turėtų būti platesnis – sudaryti sąlygas, kad privatus kapitalas prisidėtų ir prie klimato tikslų įgyvendinimo, įskaitant investicijas į tvarią transformaciją Globaliuosiuose Pietuose“, – „Klimato reporteriams“ sakė G. Steponkus.
***
Pastaba redaktoriams: bendros pastarojo meto tendencijos klimato finansų srityje
Remiantis „BETTER FINANCE“ apžvalgomis, pastaraisiais metais ryškėja kelios svarbios tendencijos:
• Tvarumo etiketės plinta, bet realus tokių „tvarių“ finansinių produktų poveikis dažnai lieka neaiškus.
• Investiciniai produktai linkę pervertinti išsivysčiusias rinkas, nes ten lengviau valdyti riziką ir laikytis reguliavimo.
• Globaliųjų Pietų rinkos laikomos „per sudėtingomis“ smulkiesiems investuotojams, todėl jos išstumiamos iš jiems siūlomų investicinių produktų.
• Klimato finansavimas vis dar dažniau orientuotas į rizikos vengimą (angl. risk avoidance), o ne į poveikį (impact).
Jei ši kryptis nesikeis, klimato sprendimų finansavimas ir toliau gilins globalią nelygybę – o kartu ir pačią klimato krizę, pažymima organizacijos dokumentuose.
Nuoroda į visą BF ataskaitą: https://betterfinance.eu/publication/report-investment-landscape-global-south-climate
Studijos autoriai: BETTER FINANCE ekspertai p. Mariyan Nikolov ir p. Rita Fernandes Monteiro.
***
Parengė: „Klimato reporteriai“