Vairavimo kultūra šalies gatvėse ir keliuose gyventojams kelia susirūpinimą. Šį rudenį „Lietuvos draudimo” užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad 18 proc. šalies gyventojų vairavimo kultūrą Lietuvos keliuose vertina itin prastai. Tuo metu 60 proc. teigia, kad ji galėtų būti žymiai geresnė. Kaip vairuotojai elgiasi kelyje, tampa ypač aktualu gruodžio mėnesį, kai gatvėse eismas būna bene intensyviausias metuose, aplink prekybos centrus, pramogų ir laisvalaikio vietas nuolat formuojasi spūstys, vairavimui neretai kiša koją ir oro sąlygos.
Ekspertai vieningai sutaria, kad šiuo prieššventiniu laikotarpiu kelyje itin lengva prarasti savitvardą, ir vairavimo kultūros svarba ir pagarba kitiems eismo dalyviams tampa dar aktualesnė.
„Paklausti, kas jiems kelia didžiausią susierzinimą, didžioji dalis šalies vairuotojų (63 proc.) prisipažino, kad labiausiai nuotaiką gadina kitų eismo dalyvių agresyvus elgesys kelyje. 57 proc. išskiria situacijas, kuomet kiti vairuotojai nesilaiko eismo taisyklių, 46 proc. erzina „iš galo” spaudžiantys vairuotojai”, − tyrimo rezultatus komentuoja Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo” transporto žalų skyriaus vadovas.
Kaip pastebi ekspertas, daugeliui šalies vairuotojų mandagumas kelyje iš tiesų yra svarbus. Kone pusė apklaustųjų (45 proc.) teigia visuomet besistengiantys elgtis pagarbiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Įdomu tai, kad vairuojančios moterys dažniau akcentuoja mandagumo kelyje principą taikančios nuosekliai, tuo tarpu vyrai – pabrėžia pastangas to siekti, nors rezultatų ne visada pavyksta pasiekti.
Etiketo ekspertė Emilija Ždanovič-Pečkienė sako, kad daug ką pakeistų suvokimas, jog kelyje nėra priešų ar varžovų, o tik skirtingų temperamentų ir patirčių žmonės. „Kai prieš save matysime ne automobilį, o jį vairuojantį žmogų, tuomet atsiras daugiau erdvės empatijai ir pagarbai, o kartu ir didesniam saugumui keliuose”, – sako ekspertė.
„Etiketo tikslas yra palengvinti tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą. Taip pat jis gali pasitarnauti ir kelyje, nes kiekvieno vairuotojo veiksmai formuoja bendrą eismo atmosferą. Mandagus elgesys kelyje tiesiogiai veikia kitus eismo dalyvius, ir tai mažina stresinių situacijų skaičių, didina saugumą ir padeda sklandžiau dalyvauti eisme, kurio dalyviai siekia vieno ir to paties tikslo − pasiekti galutinį savo kelionės tašką”, – sako E. Ždanovič-Pečkienė.
6 mandagaus vairavimo taisyklės
Pasak etiketo ekspertės, norint, kad keliuose prieššventiniu laikotarpiu būtų mažiau įtampos, verta įsidėmėti kelis paprastus, tačiau veiksmingus patarimus.
Būkime empatiški. „Neskubėkime vertinti ar klijuoti etikečių kitiems. Vairuotojai yra skirtingi: vieni skuba, kiti dar tik įgauna vairavimo patirties. Jei kas nors suklysta ar vairuoja ne taip sklandžiai, kaip tikimės, verta reaguoti pagarbiai. Juk niekada nežinome, kas sėdi už vairo – galbūt tai vyresnio amžiaus žmogus, mama su mažais vaikais ar asmuo, išgyvenantis sudėtingą gyvenimo etapą. Todėl prieš skubėdami spausti garsinį signalą, prisiminkime, kad ramybė, kaip ir stresas, persiduoda ir kitiems vairuojantiems šalia, tad ką pasirinksite jūs, bus vidinės jūsų brandos atspindys”, – sako etiketo ekspertė.
Išlikime ramūs. Specialistė pataria kelyje neprovokuoti konfliktų ir nepasiduoti provokacijoms: „Net jei kitas eismo dalyvis elgiasi agresyviai, verta išlaikyti santūrumą ir emocinę pusiausvyrą. Skubėjimas „pamokyti” dažniausiai neduoda jokio rezultato – priešingai, gali sukelti dar didesnę įtampą. Ramus vairuotojas visuomet išlošia daugiau: išsaugo savo saugumą, kontrolę ir kelionės kokybę”.
Nepamirškime padėkoti. Padėka už tai, kad mus praleido, palaukė ar sumažino greitį, nieko nekainuoja, tačiau visada pakelia nuotaiką tiek mums patiems, tiek kitiems eismo dalyviams. Padėkodami nepatingėkime nusišypsoti ir pakelti ranką ar bent jau pamirksėti avarinėmis šviesomis – mažos mandagumo detalės kelyje turi didelės galios, kuriant geresnę vairavimo kultūrą.
Atminkime užtrauktuko taisyklę. „Tyrimai rodo, kad eismo spūstis lemia ne tik techniniai ar infrastruktūriniai veiksniai, bet ir pačių vairuotojų elgesys. Vienas efektyviausių būdų mažinti susidarančias spūstis – nuosekliai taikyti „užtrauktuko principą”, kai pagrindiniame kelyje važiuojantys automobiliai paeiliui įleidžia po vieną transporto priemonę iš šalutinio kelio. Toks bendradarbiavimu grįstas judėjimas pagerina srautų pralaidumą ir mažina įtampą spūstyse”, – sako E. Ždanovič-Pečkienė.
Nespauskime kitų vairuotojų. Etiketo specialistė raginastengtis suteikti laiko ir erdvės kitiems vairuotojams ir jų manevrams: „Jei matome, kad kitas automobilis bando įvažiuoti į stovėjimo vietą, apsisukti, išvažiuoti iš aikštelės ar atlikti kitą sudėtingesnį manevrą, suteikime jam pakankamai vietos ir laiko tai padaryti. Tokia pagarba mažina rizikingų situacijų tikimybę, stiprina bendrą eismo kultūrą ir padeda išvengti bereikalingos įtampos”.
Naudokime įspėjamuosius signalus. Įspėjamieji signalai – tai savotiška eismo dalyvių bendravimo kalba, leidžianti pranešti apie būsimus manevrus. Posūkio signalas, avariniai žibintai – tai ne formalumas, o pagarba grįstas informacijos perdavimas tiems, kurie važiuoja šalia. Kitų eismo dalyvių veiksmų nuspėjamumas kelyje tiesiogiai lemia mūsų pačių saugumą ir leidžia judėti sklandžiai, be netikėtumų ir nepatiriant neigiamų emocijų.
Apie tyrimą
Tyrimą apie Lietuvos gyventojų vairavimo kultūrą ir elgesį keliuose „Lietuvos draudimo” užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai”. 2025 metų spalio mėnesį buvo apklausti 1015 šalies gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.