Lapkričio 26 d. Vilnius ir gruodžio 14 d. Kaunas pakvies į du koncertus, kuriuose skambės pasaulinę šlovę pelniusio kompozitoriaus Ennio Morricone muzika.
Organizatoriai kreipiasi į publiką su neįprastu prašymu – į pasirodymus klausytojai kviečiami atvykti pasipuošus violetine spalva – subtiliu aksesuaru ar ryškesniu rūbu.
Išskirtinė idėja
Kvietimas turi savo istoriją: violetinė ilgą laiką buvo laikoma nepageidaujama scenoje, tarsi nešančia nesėkmę, todėl muzikos pasaulyje plito nerašytas prietaras jos vengti.
Pats E. Morricone, 2008-aisiais viešėjęs Lietuvoje, užsiminė, kad norėtų šį prietarą sulaužyti. Paprastai santūrus, beveik niekada nejuokaujantis kūrėjas tuomet netikėtai šyptelėjo – būtent dėl violetinės spalvos, kurią daugelis klasikinės muzikos atlikėjų ilgą laiką laikė „nesėkminga“.
„Meno pasaulyje prietarų daug. Sakoma, kad violetinė scenoje neša nelaimę. Bet būtų labai įdomu kada nors pamatyti orkestrą, vilkintį violetinius drabužius“, – tada tarė Morricone.
Šį rudenį šiai jo minčiai suteikiamas naujas gyvenimas. Ne orkestrui, o žmonėms prašoma užsidėti violetinę. Tad violetinė koncertuose taps tyliu, bet prasmingu gestu, pagerbiančiu prieš penkerius metus šį pasaulį palikusį maestro.
Daugybė titulų
E. Morricone (1928–2020) – vienas įtakingiausių XX–XXI a. kompozitorių, sukūręs daugiau kaip 500 kino ir televizijos filmų garso takelių, taip pat daugiau nei 100 kamerinės ir chorinės muzikos kūrinių. Jo kūryba tapo neatsiejama pasaulio kino istorijos dalimi.
Jis buvo vienas labiausiai įvertintų kino muzikos kūrėjų pasaulyje. 2007 m. jam buvo įteiktas „Oskaro“ garbės apdovanojimas už viso gyvenimo indėlį į kiną, o 2016 m. jis laimėjo „Oskarą“ už geriausią originalią muziką Quentin Tarantino filmui „The Hateful Eight“.
Per karjerą Morricone taip pat pelnė tris „Grammy“, tris „Auksinius gaublius“, šešis „BAFTA“ apdovanojimus, Europos kino akademijos „Lifetime Achievement“ prizą ir prestižinę „Polar Music Prize“ premiją.
Jo muzikos įrašų parduota daugiau nei 70 mln. kopijų, o kūriniai iš filmų „Misija“, „Kartą Amerikoje“, „Nelikčiamieji“, „Kartą Laukiniuose Vakaruose“ ir daugybės kitų – tapo kino muzikos klasika, turinčia savarankišką vietą koncertų salėse.
Įkvepianti muzika
Lapkričio 26 d. Vilniaus LVSO koncertų salėje ir gruodžio 14 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje skambės dešimtys E. Morricone kūrinių, kuriuose susijungs choro jėga, solistės balsas, pučiamųjų orkestro skambesys ir specialiai kuriamos vizualizacijos. Šiai muzikinei kelionei susiburia valstybinis choras „Vilnius“, vadovaujamas Artūro Dambrausko, Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, kurio vyriausiasis dirigentas – Giedrius Vaznys, bei sopranas Marija Arutiunova. Vizualinę koncerto erdvę kurs Karolis Bratkauskas, o visą programą į vieną dramaturginę liniją sujungs dirigentas Jonas Janulevičius.
Pirmieji programos kūriniai – „Mission to Mars“, „A Fistful of Dollars“ ir „Playing Love“ pakvies į atmosferą, kur muzika tampa erdve – plati, kvėpuojanti, alsuojanti paslaptimi. Emocines publikos stygas įtemps „The Untouchables“, „Conradiana“, „Once Upon a Time in America“, kurias įaudrins sproginėjantis „A Fistful of Dynamite“, filosofinis „Here’s to You“, dramatiškas „Le Professionel“ bei oratorijos skambesiu žvilgantis „Moses the Lawgiver“.
Į koncertų repertuarą įtrauktas ir „Chi Mai“ – kūrinys, sukurtas mažam prancūzų filmui, netikėtai tapęs pasauliniu hitu po to, kai buvo panaudotas BBC seriale.
Finaliniu akordu koncertui pasirinktas „Once Upon a Time in the West“.
Autorinis skambesys
E. Morricone savo garso takeliuose naudojo neįprastus instrumentus ir garso efektus – švilpimą, ambientinius tembrus. Jis dažnai derino klasikinius orkestrinius elementus su išoriniais garsais ir tai sukūrė unikalų, autorinį skambesį.
Maestro žmona Maria Travia teigė, kad Ennio kūrė kasdien. Net jei melodija pasirodydavo neverta dėmesio, jis ją užrašydavo – vėliau iš tokių eskizų gimdavo garsiausi kūriniai. Nors Holivudas kvietė jį keltis į JAV, E. Morricone visą gyvenimą liko Romoje.
„Kodėl turėčiau palikti miestą, kuriame skamba mano muzika?“ – yra sakęs.
E. Morricone buvo neįtikėtinai kuklus: atsisakė daugelio interviu, retai žiūrėdavo filmus, kuriems sukūrė muziką.
„Muzika priklauso žiūrovui, ne man,“ – sakydavo jis.
Sulaukęs devyniasdešimties, jis dar koncertavo visame pasaulyje, o kai 2020 m. maestro atsisveikino su publika, ištarė: „Ačiū už meilę – dabar pagaliau galiu tylėti.“
