Lapkričio 1 ir 2 dienomis, 13 val., LRT televizijos eteryje – dokumentinio filmo „Miręs Kaunas. Petrašiūnų kapinių istorijos“ premjera. Šis kūrinys kviečia žiūrovus atrasti Petrašiūnų kapinių paslaptis, meninį paveldą ir jose ilsinčių tautos šviesuolių istorijas.
Filmas – tai dokumentinio ciklo tęsinys, pradėto pasakojimais apie Rasų ir Bernardinų kapines Vilniuje („Miręs Vilnius“). Nauja dalis perkelia žiūrovą į Kauną – miestą, kurio istorija alsuoja tarp paminklų, antkapių ir tylos. Scenarijaus autorė – Agnė Verksnytė-Paulauskienė, režisierius – Andrius Lygnugaris, o prie kūrybinės komandos prisijungė ir kauniečiams gerai pažįstamas gidas Laimonas Užomeckis, „Kauno detalių“ projekto autorius.
Nuo Ramybės parko iki Petrašiūnų kapinių
Filmas prasideda Ramybės parke, senosiose miesto kapinėse Vytauto prospekte, kur L. Užomeckis primena šios vietos istoriją ir sovietmečio sprendimą jas uždaryti, siekiant nuslopinti revoliucingus Vėlinių minėjimus. Toliau kamera veda į Petrašiūnų kapines – vieną svarbiausių Lietuvos panteonų, kur ilsisi menininkai, politikai, mokslininkai, signatarai ir tremtiniai, į tėvynę negrįžę net po mirties.
Šįkart gidas nėra vienas. Filme pasirodo visa eilė pasakotojų, susijusių su Petrašiūnų istorijomis – tiek giminystės, tiek profesiniais saitais.
Žiūrovai išgirs prof. Alfonso Eidinto komentarus apie generolą Stasį Raštikį, Džiugo Palukaičio prisiminimus apie prosenelę Sofiją Čiurlionienę, muziejininkės Rasos Jonės Ruibienės pasakojimus apie Liudą Truikį ir Juozo Zikaro legendas, bei Elena Bradūnaitę-Aglinskienę, archeologės Marijos Gimbutienės studentę.
Dar daugiau intriguojančių detalių įveda istorikas ir kolekcininkas Jonas Palys bei filosofė dr. Nerija Putinaitė, atskleidžianti sovietmečio paminklų „madas“, jų kainas ir kultūrines potekstes.
Kapinės – tautos ir meno atminties muziejus
„Miręs Kaunas“ atskleidžia, kad kapinės – ne tik tylos vieta, bet ir gyvas tautos kultūros archyvas. Kamera fiksuoja meninius sprendimus, kurie tapo kultūros paveldo dalimi: Antano Mončio, Dalios Palukaitienės, Leono Striogos, Vlado Vildžiūno kūrinius, Juozo Zikaro sukurtą skulptūrą ant savo paties kapo, išskirtinį atminimo ženklą Leonidui Donskiui, netikėtus postmodernius antkapius sportininkams.
Ne liūdesys, o džiaugsmas atradimui
Dviejų dalių, beveik dvi valandas trunkantis filmas neapsiriboja gedulo tema.
„Ne paverkti, o pasidžiaugti“ – šiais žodžiais L. Užomeckis kviečia žiūrovus pamatyti kapines kaip gyvą kultūros atminties vietą. Filmas tampa kvietimu atrasti Petrašiūnus patiems, užsivilkti paltą, pasivaikščioti ir iš naujo pažinti miestą per jo žmones.
Po premjeros „Miręs Kaunas. Petrašiūnų kapinių istorijos“ bus pasiekiamas LRT mediatekoje, LRT Epikoje ir „YouTube“.
Pasak kūrėjų, tai ne istorija apie praradimą, o pasakojimas apie gyvą miesto atmintį – apie žmones, kurie kūrė ne tik Kauną, bet ir visą Lietuvą.