Festivalyje „Nepatogus kinas“ pristatytas ispanų režisierės Annos Huix dokumentinis filmas „Merginos išjudina kalnus“ (2023, 21 min.) – tai trumpa, bet labai stipri istorija apie drąsą, kurią galima išreikšti ne šūkiais, o smūgiu į kamuolį. Filmo herojė Karišma – jauna moteris iš Pakistano kalnų regiono, įkūrusi pirmąją moterų futbolo lygą, kur sportas tampa ne pramoga, o revoliucija prieš patriarchalinę sistemą.
„Viena priežasčių, kodėl tai pradėjome, yra žinojimas, kad pasaulyje moterims nėra daug galimybių, ypač Pakistane“, – sako Karišma. Ši frazė – tarsi viso filmo credo. Jų iniciatyva ne tik pakeitė vietos bendruomenės požiūrį į moteris, bet ir tapo įkvėpimu naujai kartai, kuri nebijo būti matoma. „Dinamika pasikeitė. Dabar ne visos nori būti princesėmis. Manau, kad ši lyga prie to prisidėjo.“
Tačiau už kiekvieną laisvės žingsnį – pasipriešinimas. Filmas atskleidžia šokiruojančią realybę: vyrai rengia protestus, o moterų futbolo rungtynes vadina „pornografiniu renginiu“. Kariuomenės ir religinės bendruomenės atstovai bando sustabdyti merginas, o vietos žiniasklaidoje jos tampamos pajuokos objektu.
Ir vis dėlto šios sportininkės atsilaiko. Karišmos žodžiai skamba kaip manifestas: „Pripratome prie priekabiavimų, tapome tokios stiprios, kad niekas mums nerūpėjo.“ Tą stiprybę palaiko ir vyresnės kartos moterys, ypač herojės močiutė: „Jums negalima sustoti. Turite sutelkti dėmesį į savo misiją.“
Huix kamera jautriai seka šias moteris – jų veidus, kai jos bėga kalnų laukuose, juokiasi, klysta, bet nenuleidžia galvų. Tai ne tik sportas, o savigarbos, orumo ir teisės į kūną bei balsą kova.
Žiūrėdamas šį filmą supranti, kad kartais išjudinti kalnus – reiškia tiesiog išdrįsti išbėgti į aikštę. Ir kai tai padaro moterys Pakistano kalnuose, atrodo, kad kamuolys, riedantis per dulkėtą lauką, tampa laisvės simboliu visam pasauliui.