Seimo Asmenų su negalia teisių komisija posėdyje pritarė esminiams Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Tikslinių kompensacijų įstatymo pakeitimų projektams, kuriais siekiama įteisinti šunų pagalbininkų teikiamą pagalbą žmonėms su negalia.
Šiais pakeitimais siekiama reikšmingai padidinti asmenų su negalia savarankiškumą ir mobilumą, įtvirtinant aiškų teisinį reglamentavimą ir numatant valstybės biudžeto lėšomis kompensuojamas šuns pagalbininko parengimo išlaidas.
Asmens su negalia teisių pagrindų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XVP-655 apibrėžia šuns pagalbininko sąvoką – atsisakoma reikalavimo, jog šunį pagalbininką gali parengti tik tie subjektai, kurie turi tarptautinių organizacijų suteiktą akreditaciją. Taip pat labai svarbu paminėti, kad šiuo įstatymo projektu įtvirtinama teisė asmenims su negalia, besinaudojantiems šuns pagalbininko pagalba, (tiek ir šuns pagalbininko rengėjui kartu su šunimi mokiniu) patekti į visus pastatus, nepaisant jų paskirties – parduotuves, valstybės institucijų pastatus, gydymo įstaigas – bei naudotis viešuoju transportu ir taksi paslaugomis. Ši teisė taikoma ir šuns pagalbininko rengėjui, kartu su šunimi mokiniu. Įstatymas taip pat numato prievolę šių objektų valdytojams užtikrinti, kad asmuo su negalia ir šuns pagalbininko rengėjas galėtų laisvai pasinaudoti šia teise.
Tikslinių kompensacijų įstatymo eilės straipsnių pakeitimo projektu Nr. XVP-656 numatoma, kad asmenys su negalia, kuriems nustatytas šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensacijos poreikis, turi teisę kartą per 96 mėnesius (8 metus) į šuns pagalbininko parengimo kompensaciją. Ši kompensacija siektų iki 300 BSI (remiantis dabartiniu BSI dydžiu – iki 21 tūkst. eurų). Ši suma kompensuotų apie 90 proc. faktinių šuns pagalbininko parengimo išlaidų. Jei šuo pagalbininkas miršta, ar dėl sveikatos būklės negali teikti pagalbos, asmuo pakartotinai gali kreiptis dėl kompensacijos šuniui pagalbininkui parengti – ši teisė nėra ribojama.
Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkė Indrė Kižienė pabrėžė, kad įstatymų pakeitimai svariai prisidės prie asmenų su negalia savarankiškumo didinimo.
„Šiais pakeitimais Lietuva prisijungs prie kitų šalių, kuriose šuns pagalbininko paslauga yra reglamentuota ir numatyti gyvūnų parengimo išlaidų kompensavimo mechanizmai. Šiais pokyčiais siekiama įtraukesnės ir atviresnės visuomenės visiems jos nariams”, – teigė I. Kižienė.