Nuo spalio 1-osios Vytauto Didžiojo universitete (VDU) darbus pradėjo prorektorė strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida Miceikienė, prieš tai penkerius metus ėjusi VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės pareigas. „Esame antras pagal studentų skaičių universitetas Lietuvoje, siūlantis įvairių sričių studijas, tad turime galimybę įgyvendinti tarpdisciplinines studijų programas ateities darbuotojams ir darbdaviams, inovatyvias, naujausias kompetencijas formuojančias programas vadovams – tai mūsų išskirtinumas“, – teigia prorektorė.
Pokalbyje su prof. dr. Astrida Miceikiene – apie naująją poziciją, planuojamus pokyčius ir mokslininkės laisvalaikį.
– Prorektorė strateginei plėtrai ir finansams – tokios pozicijos universitete dar nebuvo. Koks yra jūsų vaidmuo?
Pirmiausia, tai sisteminis ir strateginis požiūris į universiteto veiklų ir procesų planavimą, ir jų įgyvendinimo organizavimą, naujų veiklų vystymą, kad būtų užtikrintas suderinamumas su universiteto misija, strategija ir tikslais. Taip pat – ryšių tarp atskirų padalinių, tiek akademinių, tiek neakademinių palaikymas, tam kad atliekamos funkcijos nesidubliuotų ir neliktų neatliktos. Tad viena mano darbo dalis yra veiklų ir procesų optimizavimas siekiant geriausių rezultatų.
Kita svarbi mano darbo dalis – universiteto tvarumo, pirmiausia finansinio, užtikrinimas. Pastarąjį dešimtmetį tiek Lietuvos, tiek Europos universitetai susiduria su dideliais permainų iššūkiais. Susidūrę su neigiamais demografiniais pokyčiais, dideliu geopolitiniu neapibrėžtumu ir didėjančiomis išlaidomis universitetai plečia savo misijas, pradeda vystyti naujas veiklas, tuomet labai svarbus tampa finansinis planavimas ir tvarumas. Apie tai dabar plačiai kalba daugelis universitetų: kaip mokslininkams ir neakademiniams darbuotojams suformuoti darbines veiklas, laiką ir funkcijas, kad keičiantis aplinkybėms žmonės nenukentėtų. Tarkime, esant prastesniems studentų priėmimo rezultatams dėstytojai galėtų būti nukreipti dirbti mokslinėse ar projektinėse veiklose.
Tad turime subalansuoti finansinius išteklius taip, kad galėtume pasiekti finansinį tvarumą. Europos universitetuose, kaip teigia Europos universitetų asociacijos atliktas tyrimas, personalo išlaidos sudaro beveik du trečdalius visų išlaidų (63 %). Vidutiniškai akademinio personalo išlaidos yra dvigubai didesnės nei neakademinio personalo išlaidos. Kitų veiklų išlaidos sudaro 28 % visų išlaidų. Investuoto kapitalo išlaidos sudaro mažiau nei 10 % visų išlaidų. Tokios tendencijos turi būti ir VDU, prie to turi prisidėti ir numatomas įkurti Neliečiamojo kapitalo fondas.
Tačiau finansinis tvarumas – ne tik atlyginimų skaičiavimas, tai ir kitų veiklų ar paslaugų, iš kurių universitetas gali gauti finansavimą, planavimas. Kiekviena organizacija, ir ypatingai universitetai, negali gyventi tik iš valstybės biudžeto lėšų ar studentų įmokų, o turi ieškoti kitų finansinių galimybių. Tad mano sritis ir yra inicijuoti tas naujas finansavimo galimybes, bendradarbiauti su socialiniais partneriais, verslu, absolventais, viešosiomis įstaigomis, su valstybės institucijomis tam, kad pritrauktume papildomus finansinius išteklius universiteto poreikiams: infrastruktūrai ir įrangai atnaujinti, akademinių miestelių modernizavimui, studentų moksliniams tyrimams ir startup’ams ar bei atžalinėms įmonėms kurtis ir kitoms veikloms, kurios reikalingos universitetui.
Ir žinoma, svarbu, kad tie finansiniai ištekliai būtų efektyviai panaudojami, kad universitetas funkcionuotų kaip moderni organizacija.
– Optimizavimas visuomet skamba grėsmingai. Kokie konkretūs pokyčiai yra numatyti?
Kiekvienam pokyčiui reikalinga labai gili analizė. Esu ekonomistė, todėl sprendimus argumentuoju skaičiais – paskaičiuosime ir pasižiūrėsime, kaip veikia vienos ar kitos veiklos ir procesai, kiek jie yra efektyvūs, kokius duoda rezultatus, kiek kainuoja matuojant pinigais arba žmogiškaisiais resursais. Pirmiausia atliksime universiteto veiklų ir procesų analizę ir tada žiūrėsime, ką reikia pasistiprinti.
Žinoma, jau ir dabar matyti, kad tikrai reikalingas stipresnis veiklų ir procesų skaitmenizavimas. Atliekame daug rankinio darbo ir žmonės sugaišta labai daug laiko prie techninių darbų, kuriuos šiais laikais tikrai gali palengvinti tam tikri skaitmenizacijos procesai ir dirbtinis intelektas. Ne Word’e ir ne Excel’yje turime kaupti informaciją ataskaitoms, turi veikti algoritmai, kurių pagalba gautume visus duomenis, galėtume atlikti analizę ir priimti valdymo sprendimus.
– Kokias matote stipriąsias universiteto puses?
Manau, stiprioji mūsų pusė yra žmogiškieji ištekliai – žmonės, kurie tikrai dirba daug ir žino, kaip reikia dirbti. Mūsų darbo kokybę rodo ir augantis studentų skaičius, laimėti mokslo projektai ir augantis MTEP sutarčių skaičius. Būdamamas antras pagal studentų skaičių universitetas Lietuvoje, siūlantis įvairių sričių studijas, turime galimybę kurti naujas tarpdisciplinines studijas ateities darbuotojams ir darbdaviams, programas vadovams – tai mūsų išskirtinumas.
Taip pat, kadangi esame labai plačios aprėpties universitetas, esame stiprūs moksliniuose tyrimuose, galime sudaryti mokslininkų komandas iš labai skirtingų sričių. Sakykim, menas ir inžinerija, netgi tokios sritys dera tarpusavyje. Taigi mūsų tarpdiscipliniškumas yra svarbi galimybė mums vystytis ir ieškoti naujų strateginių plėtros galimybių.
– Pastaruosius penkerius metus dirbote VDU Žemės akademijos kanclere. Kaip jaučiatės palikdama žemės ūkį?
Taip, tai buvo nelengvas sprendimas, nes Žemės ūkio akademijoje išdirbau dvidešimt devynerius metus, praėjau turbūt visus galimus karjeros laiptelius nuo asistentės iki kanclerės ir profesorės. Gaila, bet, iš kitos pusės, neišeinu kažkur toli, mano moksliniai tyrimai lieka čia, Žemės ūkio akademijoje. Natūralu, kad dabar mano veiklos sritys bus kitos, bet manau, kad sukaupta kanclerės patirtis, kai atsakai už įvairias sritis, bus naudinga.
– Ar vadovaujamos pareigos turi įtakos laisvalaikiui?
Tikrai taip. Kai buvau kanclere, darbo valandos nesibaigdavo išėjus iš darbo – dienos metu dirbau kanclere, o vakarais užsiimdavau moksline veikla. Jeigu vadovauji kolektyvui ir turi pasakyti kitiems, kad jie galbūt per mažai pastangų įdeda, tai pirmiausia, pati turiu įdėti daug pastangų ir būti padariusi viską, kas man priklauso. Todėl kaip mokslininkė taip pat stengiausi atlikti visas funkcijas, kurios man priklauso. Tai, žinoma, užimdavo daug laiko, bet negaliu sakyti, kad neturiu laisvalaikio.
Svarbi mano gyvenimo dalis yra šeima, mano moto yra, kad ryte reikia norėti eiti į darbą, o vakare grįžti namo, tada gyvenimas yra harmoningas. Taip pat turiu ir tam tikrų hobių. Mėgstu skaityti knygas, kuriose atskleidžiami žmonių charakteriai, labiau istorines ir psichologines. Na, ir žinoma, skaitau popierinius laikraščius ir žurnalus. Senamadiška, bet man tai yra maloniau.
Su vyru mėgstame keliauti tiek automobiliu, tiek lėktuvais. Tačiau tai yra ne poilsinės, o pažintinės kelionės. Turim ir tam tikras ir tradicijas, pavyzdžiui, visada kažkur išvažiuojame automobiliu antrą Kalėdų dieną ir grįžtame tik prieš pat Naujuosius metus. Tokia mūsų daugelio metų tradicija ir tikiuosi, kad galėsiu ir šįmet išvažiuoti, nes kelionė jau yra suplanuota.
– Šeima jus palaiko ir suteikia jėgų ir darbe?
Taip, šeima man sudarė komfortiškas sąlygas visais gyvenimo atvejais siekti karjeros. Ir dabar vyras tą daro, ir pavaduoja mane visur, kur reikia. Kol sūnus gyveno namie, jis pagelbėdavo, taip pat ir sesuo bei artimiausi giminės. Aš labai myliu savo šeimą. Mamai paskambinu kiekvieną vakarą. Mano tėveliai yra nuostabūs žmonės, gyvenantys kartu jau beveik 60 metų ir yra man pavyzdys tiek profesinėje veikloje, tiek asmeniniame gyvenime. Tokie jau mūsų susiklostę gražūs santykiai.
Kaip įsivaizduojate VDU po penkerių metu ir ko norėtumėte universitetui palinkėti šioje kadencijoje?
Tikiu, kad universitetas išlaikys atvirumą, liberalią mąstyseną, demokratines vertybes, skirs tokį pat didelį dėmesį įvairovei, lygybei, įtraukties politikoms. Manau, kad VDU bus dar aktyvesnis universitetas visuomenėje, turės glaudesnius ryšius su socialiniais partneriais ir alumnais.
Linkiu, kad visi universiteto darbuotojai dirbtų darniai ir po penkerių metų VDU būtų dar tarptautiškesnis, pritraukiantis daugiau užsienio studentų ir dėstytojų bei siūlantis naujas tarpdisciplinines studijų programas, taps inovatyvesnis – plėstų mokslinių tyrimų infrastruktūrą, diegtų pažangias technologijas bei aktyviai dalyvautų Europos mokslo projektuose, išlaikytų savo humanistinę tradiciją ir artes liberales principus, išlikdamas atviras bei įtraukus akademinės bendruomenės centras Baltijos regione.