Rūsys, virtęs baseinu, sugadinti kilimai ir vos neįvykęs trumpasis jungimas dėl vandenyje atsidūrusių šaldytuvų – tai ne filmo siužetas, o šios vasaros audrų padariniai. Draudimo ekspertas pasakoja apie šiemet fiksuotus nuostolius ir dalijasi patarimais, kaip elgtis užklupus gamtos stichijoms.
Kai rūsys virto baseinu
Radviliškio rajone gyvenanti Dalia pasakoja, kad po stiprios liūties vanduo apsėmė visą kaimą – kiemai, sodai ir gatvės buvo virtę lyg vandens telkiniais. Nuostolių neišvengė ir moters namai.
„Pati nulipti į rūsį dėl sveikatos būklės negalėjau, todėl pirmiausia paprašiau kaimynės pagalbos. Ji nusileido ir grįžusi sako: be guminių batų ten net neįmanoma įžengti. Tuomet pakviečiau dar vieną kaimyną – jis, apsiavęs ilgus guminius batus, nusileido į rūsį ir išmatavo, kad vandens ten daugiau kaip 30 centimetrų. Jis iškart perspėjo, kad reikia atjungti prie krosnies esantį elektrinį variklį“, – pasakoja Dalia.
Rūsyje buvo sukrautos ir moters kūrenimo atsargos žiemai – dvi tonos medžio briketų. Vanduo juos sugadino taip smarkiai, kad išbrinkę jie net išlaužė dėžes. Patalpoje susikaupė tiek vandens, kad jį teko išpumpuoti siurbliu. Tuomet draudimo atstovas galėjo tiksliai įvertinti žalą ir paskaičiuoti kompensaciją.
„Tai buvo mano visos kūrenimo atsargos žiemai, viena tona kainavo apie 200 eurų. Draudimas, atlygindamas žalą, paskaičiavo ne tik jų vertę, bet ir rūsio valymo bei džiovinimo išlaidas“, – sako Dalia.
Pasak ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovo Mindaugo Balinsko, tokios istorijos šią vasarą kartojosi dažnai.
„Šią vasarą sulaukėme maždaug 300 pranešimų apie stichijos padarytą žalą turtui. Dažniausiai buvo registruojami užlieti rūsiai, nuplėšti stogai ar dėl žaibų sugadinta elektros įranga, tačiau kiekviena istorija turėjo savų netikėtumų“, – pažymi M. Balinskas.
Nuo sugadintų kilimų iki vos neįvykusios nelaimės
Panašiai audros pasekmes šią vasarą pajuto ir Jonas iš Prienų rajono. Po audros rytą nusileidęs į rūsį jis pamatė, kad ten vanduo jau telkšo iki čiurnų.
„Nusileidau į rūsį ir jau nuo pirmų laiptelių supratau – vandens iki kauliukų. Grindys buvo išklotos kilimais, tad juos pirmiausia sugadino vanduo – teko skubiai nešti lauk ir džiovinti. Tada su elektriniu siurbliu siurbėme vandenį. Dar ir dabar rūsyje jaučiasi kvapas, viskas dar drėgna“, – savo istorija dalijasi vyras.
Anot Jono, šioje situacijoje iš dalies pasisekė, nes nuostoliai galėjo būti dar didesni.
„Rūsyje stovėjo du šaldytuvai, bet dar anksčiau buvau juos pakėlęs ant medinių blokų. Jei nebūčiau to padaręs – būtų ne tik sugadinta technika, bet galėjo įvykti trumpasis jungimas ir viskas baigtis liūdnai. Ekstremalių situacijų vis daugėja. Kiekvienos audros dabar laukiame su baime, nes nežinai, ką ji atneš. Anksčiau nužaibavo, nugriaudėjo, nulijo ir viskas, o dabar pasekmės būna daug rimtesnės ir priverčia susimąstyti, todėl visuomet draudžiamės“, – sako Jonas.
M. Balinskas priduria, kad tokiose situacijose nuostoliai labai greitai išauga, ypač jei į medį, namą ar elektros sistemas trenkia žaibas.
„Jis, trenkęs tiesiogiai arba per laidininkus, gali sugadinti kelis įrenginius vienu metu – nuo vartų automatikos ir signalizacijų iki televizorių ar šildymo sistemų. Vien už namo stogą, pažeistą žaibo nuversto medžio, jau išmokėjome 9 tūkst. eurų“, – pabrėžia jis.
Už audrų padarytą žalą jau išmokėta 150 tūkst. eurų
„Šią vasarą už audrų padarytas žalas išmokėjome apie 150 tūkst. eurų, dar apie 30 tūkst. eurų rezervuota. Vidutinė žala siekia apie 600 eurų. Prognozuoti, kiek panašių žalų iki metų pabaigos dar sulauksime yra sudėtinga – viskas priklauso nuo permainingų oro sąlygų, kurios gali nulemti tiek smarkių liūčių, tiek kitų pavojingų reiškinių susiformavimą. Matome, kad nors pastaruosius trejus metus audros smogia rečiau, bet stipriau“, – pasakoja M. Balinskas.
Anot eksperto, suvaldyti gamtos stichijų neįmanoma, tačiau galima sumažinti nuostolius. M. Balinskas primena, ką svarbiausia padaryti, jei jūsų turtas nukentėjo nuo stichinės nelaimės.
1. Apsaugokite save. Jei patalpos užlietos, pirmiausia pasirūpinkite elektros saugumu – atjunkite jos tiekimą. Jei to padaryti negalite, kreipkitės į specialistus.
2. Fiksuokite žalą. Užfiksuokite sugadintą turtą nuotraukose ar vaizdo įrašuose, taip pat aplink matomus stichijos padarinius – nulaužtus medžius, užlietų patalpų vandens lygį, išdaužytus langus ar apgadintas stogo dalis. Visą vaizdo turinį iš karto prie pranešimo pridėkite draudimo ekspertui – tai pagreitina žalos vertinimo procesą.
3. Nedelskite pranešti draudikui. Apie patirtą žalą rekomenduojama informuoti per kelias dienas – kuo anksčiau kreipsitės, tuo greičiau bus pradėtas nuostolių vertinimas. Tai galima padaryti telefonu, el. paštu arba draudimo bendrovės internetiniame puslapyje.
4. Imkitės priemonių žalai sumažinti. Pažeistas pastato vietas – stogą, langus ar kitas angas – rekomenduojama laikinai uždengti. Taip pat iš patalpų pašalinti vandenį, pradėti jas vėdinti ar džiovinti, kad būtų sumažinta pelėsio rizika. Svarbu tai padaryti kuo greičiau – ne tik dėl turto saugumo, bet ir todėl, kad draudimo bendrovė vertina, ar buvo imtasi priemonių išvengti dar didesnių nuostolių.
5. Neskubėkite pradėti remonto. Didesnio masto tvarkymo darbus verta pradėti po eksperto apžiūros, kad būtų tiksliai įvertinta žala ir viskas tinkamai užfiksuota. Išimtis – tik skubūs veiksmai, kurie būtini, kad nuostoliai dar labiau nepadidėtų, pavyzdžiui, uždengti pažeistą stogą ar užkirsti kelią vandeniui patekti į patalpas.