Televizijos ir kino prodiuseris Gediminas Juodeika laidoje „Pirmi kartai“ atvirai prabilo apie daugeliui pažįstamą priklausomybę – rūkymą. Pirmąją cigaretę jis išbandė dar paauglystėje, o laikui bėgant tai virto nuolatiniu žalingu įpročiu, lydinčiu jį iki šiol. Gediminas pripažįsta ne sykį bandęs mesti rūkyti, bet kuomet nepasisekė, atsigręžė į alternatyvas, padedančias bent kiek sumažinti žalą sau ir aplinkiniams.
Pasaulyje nikotino ir tabako gaminius kasdien vartoja apie 1 mlrd. žmonių ir jau dešimtmečius šis skaičius yra nepakitęs. Žinomas televizijos ir kino prodiuseris Gediminas Juodeika neslepia, jog geriausias sprendimas – niekada nepradėti rūkyti, tačiau neretai jaunatviškas smalsumas ar supanti aplinka pastumia pabandyti. Ne išimtis, taip nutiko ir jam pačiam.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad mano tėvai rūkė ir aš vaikystėje vogdavau cigaretes iš jų tam, kad galėčiau su draugais po balkonu parūkyti. Aišku, neslėpsiu, mes parūkydavom ne tik cigaretes, kartais ir tiesiog kartoną suvyniodavom bei bandydavom jį užsitraukti“, – prisimena Gediminas.
Deja, paaugliški pokštai žinomam vyrui, kaip ir daugeliui, baigėsi rūkymo priklausomybe. Kelis dešimtmečius Gediminą lydėjo cigarečių dūmo šleifas, tapęs jo kasdienybės palydovu. Apie tai jis šiandien kalba atvirai, prisimindamas, kokį poveikį toks įprotis darė ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams.
„Tu smirdėdavai tomis cigaretėmis. Parūkius iš karto kiti užuosdavo, o iš to kildavo savotiškas diskomfortas. Arba kai visus privertė išeiti į lauką, ypač žiemą, rūkyti tapo ir nepatogu“, – pasakoja Gediminas.
Mesti rūkyti televizijos ir kino prodiuseris bandė ne kartą, tačiau kelias buvo vingiuotas ir kupinas nusivylimų. Kiekvienas bandymas tapdavo iššūkiu, o kiekviena nesėkmė – dar viena vidine kova su savimi.
„Tai kova, kuri yra labai sudėtinga. Ne kartą yra tekę pažadėti sau, jog daugiau taip nedarysiu. Bet kas baisiausia, jog kai tu pažadi sau ir to pažado neišpildai, pradedi jaustis psichologiškai nestiprus“, – pripažįsta Gediminas.
Statistika rodo, kad net du iš trijų nusprendusių mesti rūkyti prie šio įpročio sugrįžta jau per pirmąją savaitę. Toks skaičius atskleidžia, jog rūkymas – ne tik žalingas įprotis, bet ir giliai įsišaknijęs socialinis reiškinys, o apie tai kalbėdami psichologai pabrėžia, kad problema slypi ne vien nikotino priklausomybėje, bet ir gyvenimo būdo ypatumuose.
„Mesti rūkyti yra labai sunku, nes tai įprotis, susijęs su socialine aplinka. Tai ritualas, elgesys, pietų pertrauką ar kavos puodelį lydintis atributas. Aplinkoje, jeigu žmonės rūko, automatiškai mes irgi norime rūkyti. Todėl mesti yra labai sunku ir pagrindinė prevencija prieš rūkymą turėtų būti bendradarbiavimas. Švietimas, pagalba, tiek psichoterapinė, tiek gydytojų, tiek medikamentinė, tiek vienokios ar kitokios alternatyvos“, – tvirtina psichologė, psichoterapeutė Greta Kursevičiūtė-Jakaitė.
Didžiausią žalą savo organizmui žmonės daro rūkydami tradicines cigaretes. Todėl vis daugiau mokslininkų pabrėžia, kad kovai su žalinga priklausomybe turėtų būti pasitelkiami kompleksiniai būdai. Pavyzdžiui – žalos mažinimo strategija, kai kenksmingiausi produktai, kaip tradicinės cigaretės, keičiami mažiau žalingais kaitinamojo tabako gaminiais.
„Iš blogiausių dalykų renkiesi, kas yra mažiausiai blogai. Ir jaučiu, kad tos alternatyvos tikrai yra mažiau kenksmingos. Suprantu, kad tai nėra gerai, bet tai šiek tiek man padeda jaustis geriau ir kovoti su savo priklausomybe. O dar kuo džiaugiuosi, jog tai aplinkiniams nekenkiantis dalykas. Dėl kvapo, dėl estetinio vaizdo“, – teigia Gediminas Juodeika.