Šių metų rugpjūtį publikuota nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace Central and Eastern Europe“ analizė atskleidė, jog, nepaisant didelės žalos aplinkai, skraidyti lėktuvais Europoje daugeliu atveju yra pigiau nei keliauti traukiniais, o agresyvią pigių skrydžių aviacijos kompanijų kainodarą įgalina politinė sistema, visokeriopai remianti transporto sektoriaus teršėjus.
Anot šios analizės, skrydžiai lėktuvais Europoje dažnai yra pigesni nei kelionės traukiniais, avialinijoms naudojantis nesąžiningais konkurenciniais pranašumais, tokiais kaip mokesčių lengvatos ar subsidijos, kai tuo tarpu efektyvesnio ir gerokai klimatui draugiškesnio geležinkelių transporto kelionių kainos – vis dar aukštesnės, bilietų sistema – suskaidyta, o infrastruktūra – nepakankamai finansuojama.
Nustatyta, kad skrydžiai lėktuvu yra vienas sparčiausiai augančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų šaltinių, o tuo pačiu – ir viena iš anglies dioksido atžvilgiu intensyviausių veiklų. Be anglies dioksido emisijų deginant kurą, lėktuvai taip pat didina kitų atmosferos teršalų koncentraciją – be to, aviacija yra vienas sunkiausiai dekarbonizuojamų sektorių. Nepaisant to, aviacijos emisijos auga sparčiau nei bet kurio kito transporto sektoriaus, ir 1990-2019 metų laikotarpiu daugiau nei padvigubėjo.
Aviacijos sektoriaus tarša sparčiai auga – reikšmingai prisideda privatūs skrydžiai
Remiantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos duomenimis, iki 2050 metų tarptautinės aviacijos emisijos gali net patrigubėti, lyginant su 2015 metais. 2022 metais tiesioginės aviacijos emisijos sudarė nuo 3,8 iki 4 proc. visų Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų – tuo tarpu transporto sektoriuje aviacija sukuria beveik 14 proc. emisijų ir yra antras pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis transporto sektoriuje po kelių transporto.
Svarbi ir reikšminga, su aviacijos sektoriaus tarša susijusi aplinkosaugos bei socialinio (ne)teisingumo problema – privatūs skrydžiai. 2024 metais žurnale „Communications Earth & Environment“ paskelbtas Švedijos, Danijos ir Vokietijos mokslininkų tyrimas atskleidė, kad anglies dioksido emisijos iš skrydžių privačiais lėktuvais 2023 metais išaugo iki 15,6 mln. tonų, kas sudarė 46 proc. daugiau nei 2019 metais. Be to, beveik pusė šių skrydžių buvo trumpesni nei 500 kilometrų. Nors privačiais skrydžiais naudojosi tik apie 256 tūkst. žmonių, t.y., maždaug 0,003 proc. pasaulio gyventojų, ši aviacijos šaka reikšmingai prisidėjo prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Prognozuojama, kad privačių lėktuvų pramonė augs ir toliau – globaliu mastu lėktuvų parkas iki 2033 metų turėtų padidėti 33 proc., pasiekdamas 26 tūkst. orlaivių.
Tokios tendencijos – smarkiai tikėtina – išliks ilgam, kadangi, anot minėto tyrimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas mažinti yra labai sunku, nuolat augant ekonominiam produktyvumui ar turtui, nes politikai nenoriai koncentruojasi į turtingus ir įtakingus asmenis. Be to, į anglies dioksido emisijų mažinimą orientuota politika neproporcingai paveiks mažiau pasiturinčias grupes. Vis dėlto, visuomenė nusipelno prieinamo, socialiai teisingo ir klimatui draugiškesnio transporto.
Skrendame pigiau, mokame brangiau
Šių metų rugpjūtį publikuota nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos „Greenpeace Central and Eastern Europe“ analizė „Skrendame pigiau, mokame brangiau: kaip aviacijos sektorius užgožia geležinkelius ir kursto klimato krizę – lėktuvų ir traukinių bilietų kainų analizė Europos mastu“ atskleidė iškreiptą kelionių lėktuvais ir traukiniais kainodarą. Išanalizavus 142 maršrutus (iš jų – 33 šalių viduje) 31 valstybėje paaiškėjo, kad, nepaisant to, jog kelionės traukiniais yra gerokai draugiškesnis klimatui pasirinkimas, daugumos tarptautinių kelionių traukiniais kaina yra aukštesnė nei skrydžių lėktuvais.
Analizė parodė didelius skirtumus tarp vietinių ir tarptautinių maršrutų: 70 proc. visų analizuotų vietinių maršrutų buvo pigesni traukiniu – tuo tarpu tarptautinių maršrutų atveju kelionės traukiniais buvo pigesnės tik 39 proc. maršrutų. Brangiausios tarptautinės kelionės traukiniais, lyginant su skrydžiais, buvo Prancūzijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje, pigiausios – Lietuvoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Kroatijoje. 16 šalių taip pat buvo analizuojami 33 vidaus maršrutai, iš kurių 23 maršrutais kelionės traukiniais buvo pigesnės bent 6 iš 9 analizuotų dienų – tuo tarpu 7 maršrutais bent 6 dienas kelionės traukiniais buvo brangesnės.
Kalbant apie Baltijos šalis, „Greenpeace Central and Eastern Europe“ analizėje jos įvertintos itin pozityviai, nuo pernai regione pagerėjus susisiekimui geležinkeliais, kuomet tapo įmanoma keliauti traukiniu tarp Latvijos ir Lietuvos ir buvo efektyviau suderinti tarpvalstybiniai maršrutai. Visi analizuoti maršrutai į, iš ir Baltijos šalių viduje visais atvejais buvo pigesni traukiniais nei lėktuvais. Visgi, šių 3 šalių geležinkelių tinklas šiuo metu yra pasenęs ir lėtas – tikimasi, kad susisiekimas geležinkeliu pagerės vykdant „Rail Baltica“ projektą.
Perkelia kaštus aplinkai ir visuomenei
Pagrindinė priežastis, kodėl kelionės lėktuvais daugeliu atvejų Europoje yra pigesnės už keliones traukiniais yra socialinės ir aplinkosauginės atsakomybės stoka. Pigių skrydžių avialinijos parduoda bilietus kainomis, kurios neatspindi tikrųjų aplinkosaugos ir socialinių kaštų. Tokių kompanijų verslo modelis perkelia kaštus aplinkai ir visuomenei, taigi, kainų skirtumas nėra natūrali rinkos pasekmė – pigių skrydžių kompanijos naudojasi įstatymais numatytomis privilegijomis ir darbo teisės spragomis, pavyzdžiui, mažinant darbuotojų skaičių iki įstatymuose nustatyto minimumo, samdant darbuotojus šalyse, kur teisinis darbo reguliavimas yra silpnesnis, aktyviai priešinantis darbo tarybų ar kitų darbuotojų teises atstovaujančių organizacijų kūrimui ir darbuotojams mokant mažesnius atlyginimus bei vietoje etatinių įdarbinant laisvai samdomus darbuotojus.
Pigių skrydžių bendrovės siekia pelno maksimizavimo, registruojant kompanijas mažų mokesčių šalyse, taip siekiant sumažinti pelno mokestį, ir paprastai orientuojasi į itin pelningus maršrutus, ypatingai – sezono piko metu. Ko gero, daugeliui taip pat yra tekę susidurti su tokių avialinijų nulinės tolerancijos politika bagažo atžvilgiu, kuomet bagažui šiek tiek viršijus nustatytą svorį, pritaikyti mokesčiai gali net kelis kartus viršyti paties bilieto kainą.
Nors visos avialinijos privalo mokėti kompensacijas už smarkiai vėluojančius skrydžius, pigių skrydžių kompanijos dažnai bando išvengti įsipareigojimų arba sumažinti išmokas. Pigių skrydžių avialinijos praktiškai nevykdo oficialių jungiamųjų skrydžių – jei keleivis praleidžia antrąjį skrydį dėl pirmojo vėlavimo, visa rizika ir kaštai tenka jam pačiam. Tuo tarpu bilietų kaina apima tik registraciją internetu – jei keleivis negali naudotis šia paslauga dėl amžiaus, negalios ar kitų priežasčių, taikomas papildomas mokestis, dažnai didesnis už patį bilietą, o už kiekvieną papildomą paslaugą taip pat reikia mokėti atskirai.
Būtina pašalinti teisinio reguliavimo iškraipymus
Skirtingai nei avialinijos, daugumoje Europos šalių geležinkelio operatoriai privalo mokėti įvairius mokesčius, įskaitant energijos, infrastruktūros naudojimo ir PVM. Be to, skirtingai nei pigios avialinijos, geležinkelių kompanijos laikosi aukštesnių darbo standartų. Atsižvelgiant į visa tai, geležinkeliai paprasčiausiai negali konkuruoti su absurdiškai mažomis ir socialiai bei klimato atžvilgiu neatsakingomis pigių skrydžių kompanijų bilietų kainomis.
Remiantis „Greenpeace Central and Eastern Europe“ analize, siekiant, kad kelionės traukiniais taptų pigesnės už skrydžius lėktuvais, būtina pašalinti nesąžiningus reguliacinės aplinkos iškraipymus tarp aviacijos ir geležinkelių. Reikšmingas pirmasis žingsnis būtų įvesti mokesčius verslo ir pirmos klasės skrydžiams. Tarptautiniams traukinių bilietams turėtų būti taikoma PVM lengvata, o taip pat padidintos subsidijos viešojo transporto bilietams. Šių priemonių finansavimas galėtų būti dalinai gaunamas iš aviacijos mokesčių, o taip pat apmokestinant itin didelės vertės turtą.
Europoje būtina įvesti vieningą geležinkelio bilietų sistemą, leidžiančią keleiviams įsigyti vieną prieinamą bilietą visai kelionei, o ne kelis – atskiroms kelionės atkarpoms. Siekiant pereiti nuo skrydžių prie tvaresnių kelionių geležinkeliais, „Greenpeace Central and Eastern Europe“ taip pat ragina nutraukti neproporcingas subsidijas avialinijoms ir įvesti vadinamuosius klimato bilietus tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu, o taip pat sukurti kainų sistemą, kurioje svarbiausi būtų žmonės ir planeta, o ne pelno maksimizavimas. Kelionės geležinkeliais, kaip aplinkai draugiška alternatyva skrydžiams, turi tapti sistemingai prieinamesnės už skrydžius visoje Europoje.
„Klimato reporteriai“