Nors ukrainiečiai kariai nepasiduoda, besitęsiantys karo siaubai juos alina tiek fiziškai, tiek emociškai. Veteranai patiria įvairias traumas – įvairios lokalizacijos lūžius, galvos ir nugaros smegenų traumas, nudegimus, regos ir klausos pažeidimus, galūnių netekimus, tai lydi ir psichologinės problemos. Be būtinos medicininės pagalbos, įveikti tokiems sveikatos padariniams reikalinga ir tikslinga visapusiška reabilitacija. Pasak Lietuvos medicinos ekspertų, reabilitacijos specialistų ir gilesnių žinių poreikis Ukrainoje šiandien kaip niekad didelis, todėl lietuvių vedami mokymai jiems itin svarbūs. Ir nors esame itin pažangūs šioje srityje, išmokti turime ko ir iš pačių ukrainiečių.
Motyvuoja begalinis noras padėti savo žmonėms
Vykdydama sužeistų ir nuo karo nukentėjusių asmenų reabilitacijai bei reintegracijai skirtą programą, be infrastruktūros atkūrimo, Lietuva investuoja ir į medikų mokymus bei reabilitacijos standartų Ukrainoje diegimą. Iš viso jau yra suorganizuoti 5 mokymai, kuriuose dalyvavo apie 37 kineziterapeutai, fizinės reabilitacijos gydytojai, medicininės reabilitacijos slaugytojai ir kiti specialistai iš Ukrainos.
Mokymus ukrainiečiams Lietuvoje vedęs dr. Vaidas Stalioraitis, FACP manualinės terapijos specialistas, kineziterapeutas, teigia, kad čia atvykę ukrainiečių medikai labai vertina lietuvių teikiamas žinias, yra itin motyvuoti mokytis ir išmokti.
„Mano mokymuose dalyvavo apie 20 ukrainiečių. Jaučiau didelį jų įsitraukimą, abipusį supratimą ir dėkingumą už žinias, kuriomis dalijausi. Šie kursai ukrainiečiams buvo naujovė, bet tai sukėlė dar didesnį jų norą įgyti ir įsisavinti žinias, kurios bus naudingos nuo karo nukentėjusiems kariams reabilituoti. Ir nors reikėjo susipažinti su daug naujų dalykų, į priekį juos veda begalinis noras padėti savo žmonėms. Ukrainiečiai vėliau to, ko išmokėme, mokys ir savo kolegas kineziterapiautus Ukrainoje – dalydamiesi savo tiek teorinėmis, tiek praktinėmis žiniomis jie gali padėti daugiau karių, kurie turi kaulų, raumenų pažeidimų, kuo greičiau grįžti į mūšio lauką“, – pabrėžia dr. V. Stalioraitis.
Pasak jo, Lietuva pirmauja Baltijos šalyse pagal reabilitacijos praktikas, mūsų specialistai noriai ir reguliariai mokosi, dalyvauja įvairiuose kursuose, tad yra kompetentingi dalintis savo žiniomis su kitomis šalimis kaimynėmis.
„Galiu tvirtai pasakyti, kad Ukrainai suteikiame tik pačią geriausią praktiką. Mokymų metu atiduodu visą save, vertinu tai, kad ukrainiečiai sukorė ilgą kelią būtent tam, kad pasisemtų patirties iš mūsų. Su ukrainiečiais labai malonu dirbti, be to, pasibaigus mokymams mūsų bendravimas nenutrūko – dažnai sulaukiu įvairių su mokymų medžiaga susijusių klausimų, juos aptariame“, – pasakoja dr. V. Stalioraitis.
Dr. V. Stalioraitis ukrainiečiams pristatė manualinę terapiją (mobilizaciją su judesiu) pagal Mulligano metodiką. Ši metodika yra kilusi iš Naujosios Zelandijos, o jos pradininkas yra pats Brianas Mulliganas. Jo metodika ypatinga tuo, kad jai nereikia jokių specialių priemonių, todėl pacientai, išmokę ją taikyti, gali užsiimti ja savarankiškai. Tai ypač naudinga Ukrainos veteranams, nes leidžia savarankiškai laikytis gydymo režimo ir padėti sau paūmėjus skausmui. Šis metodas ne tik veiksmingas, bet ir neskausmingas, jis padeda pacientui greičiau pasveikti, palyginti su paprastais pratimais ar pasyvia terapija.
„Ši terapija orientuota į greitą, neskausmingą ir funkcionalų judesių atkūrimą. Ji stimuliuoja nervų sistemą ir padeda sumažinti skausmą, o tai leidžia greičiau pradėti aktyvų gydymą ir reabilitaciją. Be to, dėl karo sąlygų daug pacientų negali gauti ilgalaikės ar sudėtingos reabilitacijos, tad ši metodika gali būti puiki pagalba sau esant lėtiniam skausmui. Skausmo sumažėjimas padeda atsigauti ir psichologiškai. Šią metodiką galima taikyti tiek ligoninėse, tiek reabilitacijos centruose, o svarbiausia – lauko sąlygomis, tai ypač aktualu kariaujantiems“, – sako manualinės terapijos specialistas.
Poreikis didėja kasdien
Dvejuose Ukrainos reabilitacijos specialistų mokymuose dalyvavusi Jūratė Kesienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja ir Vilniaus universiteto lektorė, sako, kad Ukrainos reabilitacijos sistema kitokia nei Lietuvoje: „Šiuolaikinė daugiadisciplinė reabilitacija, kineziterapija ir ergoterapija čia yra nauja sritis. Specialistai rengti pagal senesnį modelį, kur vyravo pasyvūs reabilitacijos metodai, todėl mūsų modernaus požiūrio į šią sveikatos sritį, kaip ir pačių specialistų, jiems labai trūksta.“
Gydytoja pabrėžia, kad mokymų vertė jaučiama abiem pusėms. Ukrainiečiai tikrai bando įdiegti išmoktus procesus, pritaikyti žinias – laukti tokios galimybės jiems nereikia, nes kasdien atsiranda vis daugiau įvairių sužalojimų karo lauke patyrusių žmonių, kuriems reikia pagalbos grįžti į įprastą gyvenimą, tad reabilitacijos paslaugų poreikis didėja kiekvieną dieną. Lietuviai prisitaiko prie galimos karo realybės, o pagalbos reikšmingumas motyvuoja bei drąsina toliau prisidėti prie pokyčio.
„Teko asmeniškai dirbti su ukrainiečiu, nukentėjusiu kare, – padėti jam atsigauti. Toliau palaikome ryšį, šiltus santykius tiek su juo, tiek su jo artimaisiais – jausmas labai geras ir atperka bet kokią baimę vykti į šalį, kur vyksta karas“, – sako ji.
Dirbti su nuo karo nukentėjusiais žmonėmis nėra tas pats, kas padėti įprastomis sąlygomis gyvenantiems pacientams. Pasak J. Kesienės, gydant karo skausmą išgyvenusius ukrainiečius svarbu suprasti, kad ši pagalba apima ne tik fizinį atsigavimą, bet ir psichologinę reabilitaciją. Tačiau pastarąją įgyvendinti yra nepaprastai sunku, nes vidinis skausmas, kurį patiria karą išgyvenę žmonės, niekur nedingsta. Tai mums, įprastomis sąlygomis gyvenantiems žmonėms, dažnai sunku suvokti. Tad gydytojams, kurie padeda ukrainiečiams atsitiesti, svarbu būti ne tik gerais savo srities specialistais, bet ir išmokti būti jautriais, empatiškais žmonėmis.
Investicija į tai, kas svarbiausia
Nuo karo nukentėjusių ukrainiečių reabilitacijos ir reintegracijos programai „Sužeistų ir nuo karo nukentėjusių asmenų reabilitacija ir reintegracija“ Lietuva yra skyrusi 15 mln. eurų – lėšos padeda atnaujinti reikiamą infrastruktūrą ir kurti ilgalaikį pokytį Ukrainos reabilitacijos sistemoje. Programą finansuoja Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondas.
Viena iš programos dalių yra gydytojams, slaugytojams, kineziterapeutams, ergoterapeutams, logopedams, socialiniams darbuotojams ir psichologams skirti mokymai, įgyvendinami dalyvaujant Ukrainos, Lietuvos ir kitų užsienio valstybių reabilitacijos specialistams ir apimantys fizinę, socialinę bei psichologinę reabilitaciją.
„Ukrainos specialistų mokymų projektas turi ypatingą vertę, nes tai yra investicija į svarbiausia, ką turi šalis, – žmones. O ypač kai ugdomi gebėjimai grąžinti į visavertį gyvenimą karo herojus – veteranus. Lietuva Ukrainos karių reabilitaciją vertina kaip ilgalaikį įsipareigojimą, todėl siekiama, kad Ukrainos ligoninėse būtų kuriamos personalizuotos paslaugos, sveikatos priežiūra būtų vienoda ir kokybiška skirtinguose karo niokojamos šalies miestuose“, – sako Mariana Varkalienė, programą įgyvendinančios Centrinės projektų valdymo agentūros mokymų projekto vadovė.
2024–2027 m. Ukrainoje bei Lietuvoje organizuojamų mokymų metu didinama trijuose reabilitacijos centruose Lvive, Dnipre ir Žitomyre dirbančių specialistų profesinė kompetencija.