Lietuvoje akcijų ir specialių pasiūlymų paieška išlieka vienu svarbiausių pirkėjų įpročių, o kaina dažnai nulemia galutinį apsisprendimą. Naujausi tyrimai rodo, jog akcijų „medžioklė“ beveik pusei gyventojų jau virto sąmoninga ir nuolatine pirkimo strategija. Prekybos tinklams šis pirkėjų lūkestis virsta nuolatiniu iššūkiu: kaip efektyviai valdyti tūkstančius kainų pokyčių. Pasak „StrongPoint“ vadovo Rimanto Mažulio, šiandien technologijos siūlo būdą, kaip šiose lenktynėse laimėti ir pirkėjui, ir prekybininkui.
Remiantis 2025 m. kovo mėnesį „Havas Group“ ir „Norstat LT“ atliktu reprezentatyviu Lietuvos visuomenės nuotaikų ir elgsenos tyrimu, ryškėja aiškus paveikslas: nors nerimas dėl finansinės padėties palaipsniui mažėja, Lietuvos vartotojų elgsenoje dominuoja racionalumas, o kainai ir nuolaidoms tenka lemiamas vaidmuo. Pusė (49 proc.) respondentų nuolat ieško specialių pasiūlymų, akcijų bei nuolaidų ir pagal jas sprendžia, kada įsigyti prekę.
Daugiau nei pusė (51 proc.) respondentų teigia, kad specialiai apsilanko skirtinguose prekybos tinkluose priklausomai nuo ten taikomų nuolaidų, o net 31 proc. gyventojų tikisi, kad įmonės padės klientams teikdamos nuolaidas ir akcijas. Tai rodo, kad vartotojų elgsenoje ir toliau dominuoja racionalumas, kai siekiama maksimalios naudos už kiekvieną išleistą eurą.
„Pirkėjams kaina yra kur kas daugiau nei tik skaičius etiketėje – tai pasitikėjimo ir emocijos klausimas. Gera nuolaida leidžia žmogui jaustis protingai apsipirkusiu, suteikia pasitenkinimo. Ir tai nėra tik Lietuvos pirkėjų bruožas. Matome, kad racionalaus pirkimo ir vertės paieškos banga ritasi per visą pasaulį, todėl gebėjimas lanksčiai atliepti šiuos lūkesčius tampa iš principo svarbiausia šiuolaikinio verslo užduotimi”, – sako R. Mažulis.
Panašios tendencijos stebimos ir pasauliniu mastu. Vieno naujausių 2024 m. „PwC“ Pasaulinės vartotojų įžvalgų tyrimo (angl. „PwC Global Consumer Insights Pulse Survey“) duomenimis, daugiau nei pusė vartotojų visame pasaulyje dėl ekonominės situacijos mažina nebūtinas išlaidas ir aktyviai ieško prekybininkų, kurie siūlo patrauklias akcijas.
„Šiuolaikinis pirkėjas yra „hibridinis“ – jis ieško informacijos internete, bet dažnai perka fizinėje parduotuvėje, todėl tiksli ir aiški kainodara lentynoje tampa vienu svarbiausių veiksnių. Pavyzdžiui, žmogus telefone pamato gerą pasiūlymą ir ateina į parduotuvę jau žinodamas, ko nori. Jeigu fizinėje parduotuvėje kaina kitokia nei pirkėjas matė internete, žmogus nusivilia. Taip verslas rizikuoja ne tik prarasti pardavimą, bet ir sugadinti visą kliento patirtį. Todėl sujungti interneto ir fizinės parduotuvės informaciją, kad kainos visur sutaptų taip svarbu”, – paaiškina R. Mažulis.
Daugybė privalumų – nuo sutaupyto laiko iki išvengtų klaidų – skatina prekybininkus visame pasaulyje investuoti į išmaniuosius sprendimus. Viena ryškiausių tokių inovacijų – elektroninės kainų etiketės. Paprastai tariant, tai yra maži, prie lentynų tvirtinami ekranai, kurie pakeičia įprastus popierinius kainų lapelius. Jie belaidžiu ryšiu sujungti su centrine parduotuvės sistema, todėl pakeitus kainą kompiuteryje, ji akimirksniu atsinaujina ir lentynoje.
Būtent tai suteikia prekybininkams galimybę greitai reaguoti į pirkėjų lūkesčius. Pasak R. Mažulio, ši technologija pirmiausia panaikina žmogiškąsias klaidas ir taip garantuoja, kad kaina lentynoje atitiks tą, kurią pirkėjas mato kasoje.
„Prekybos tinklai, leisdami akcijų laikraštukus, vienu metu keičia nuo 2 tūkst. iki 6 tūkst. prekių kainų. Elektroninės etiketės leidžia šį procesą atlikti per valandą visame tinkle, kai rankiniu būdu tai užimtų nepalyginamai daugiau laiko. Etiketės taip pat padeda prekybininkams lengviau ir greičiau sukrauti prekes į lentynas. Produktas kurį reikia padėti į lentyną, gali būti nuskanuotas mobiliu įrenginiu ir etiketė lentynoje iškart pradeda mirksėti, tai darbuotojui padeda daug greičiau surasti prekės vietą ir taip išvengti klaidų, kad prekė tikrai sutaptų su kainos etikete“, – paaiškina R. Mažulis.