Vilniaus senamiestyje, Stiklių gatvėje, tarp akmeninių grindinių ir istorinių pastatų, įsikūręs restoranas „Pulpo“ jau kelerius metus vilioja ne tik maisto gurmanus, bet ir estetikos ieškotojus. Šiandien ši vieta atveria naują puslapį – ieško naujų šeimininkų.
„Pulpo“ nėra eilinis restoranas. Jo interjerą kūrė aktorė Aurelija Tamulytė – žmogus, sceną perkėlęs į sienas, šviesą, detales. Čia kiekviena smulkmena primena teatrą: jauki atmosfera, paslaptingi akcentai, subtili prabanga. Žinoma Lietuvos žmonės, dalyvavę ne viename „Pulpo“ renginyje, yra pastebėję, jog, atėjus į šį restoraną atrodo, kad ne tik ragauji maistą – tu tampi istorijos dalimi.
Maistas, kurį lydi istorijos
„Kurti prisiminimus, užmegzti bičiulystes, patirti kažką naujo ir būtinai… jaukumą. Toks visada buvo mūsų tikslas“, – patikina „Pulpo“ šeimininkas Patrikas Pratusevičius.
Šios vietos širdis – vyno korta, sukurta someljė Lino Kukleriaus. Tai ne tik gėrimų sąrašas, o kelionė – kiekvienas vynas turi savo istoriją, kiekviena taurė – emociją. Restorano svečiai sako, kad čia vakarienė tampa patirtimi, kurią norisi prisiminti ir pakartoti.
Daug dėmesio restorane skirta ir maistui – į meniu įtraukti išieškoti bei geriausių lankytojų įvertinimų sulaukę patiekalai.
Neatsitiktinai „Pulpo“ buvo įvertintas: 2023 m. pateko tarp 30 geriausių Lietuvos restoranų, o 2024-aisiais – tarp 50 geriausių.
Išskirtinis interjeras
„Dažnai sulaukiame klausimų, apie tai, kas kūrė efektingą bei jaukaus ispaniško stiliaus interjerą. Jo autorė – kūrybingoji „Auksinio scenos kryžiaus“ laimėtoja A. Tamulytė“, – pasakojo P. Pratusevičius.
Pati aktorė yra sakiusi, kad Ispanijos kultūra yra neatsiejama nuo aistrų, glaudaus bendravimo, gausių vakarienių ir betarpiškos atmosferos, puikiai įsiliejančios į vakarietiško Vilniaus gyvenimą. Tam, kad sustiprinti emocijas, interjero autorė itin kruopščiai apgalvojo ne tik visų vizualiausių dekoro elementų dizainą ar sienas puošiančių nuotraukų temas, bet ir įvairias smulkmenas, sujungiančias visą restorano pasaulį į jaukią atmosferą.
Apie tai, kad išieškotos detalės, esančios supančioje aplinkoje, skatina prisiminti dalykus, įkvepiančius pasitikėti savo vidiniu pasauliu, ne kartą viešai yra kalbėję „Pulpo“ svečiai.
Žmonės ir atmosfera
Šio restorano stiprybė – ne tik meniu ar interjeras, bet ir bendruomenė. Nedidelė, bet profesionali aštuonių žmonių komanda sukūrė vietą, kur svečiai jaučiasi laukiami. Google atsiliepimai ir šimtai komentarų liudija: „Pulpo“ moka kalbėti ne tik maistu, bet ir šiluma.
„Kai kurie klientai sako, kad čia jie užsuka ne tik vakarienės – čia jie grįžta dėl atmosferos. „Pulpo“ tampa mažais namais Vilniaus senamiestyje“, – pasakoja žmonės, pažįstantys šią vietą.
Verslas, kuris jau veikia
Už romantikos, pasak P. Pratusevičiaus, slypi ir tvirtas pamatas. Restoranas dirba pelningai – pelningumas siekia 15–20 proc., o per pastaruosius metus apyvarta siekė daugiau nei 300 tūkt. eurų.
Parduodamas veikiantį verslą jis perduotų ir svarbius dokumentus: biudžetavimo skaičiuokles su preliminariomis ir faktinėmis apyvartomis, vyno kortą su savikainomis, antkainiais ir pelningumo analize, alkoholinių gėrimų ir kokteilių savikainų skaičiuokles,
išsamius vyno aprašymus, sukurtus someljė, inventoriaus sąrašą su kainomis, darbuotojų paieškos šabloną, aptarnavimo ir aprangos standartus, savininko ir vadovo kalendorius su einamaisiais darbais.
„Naujieji savininkai veiklą galėtų vykdyti iškart, nes lieka patyręs ir savo darbą išmanantis kolektyvas. O jei norėtųsi ką nors keisti, galimybės taip pat yra. Pavyzdžiui, greta esanti patalpa, šiuo metu naudojama kaip sandėlis, gali virsti mini vyno baru ar desertine. Skaičiuojama, kad tai leistų kasdien sugeneruoti papildomą 500–700 eurų apyvartą“, – sako P. Pratusevičius.
Šiandien „Pulpo“ kaina – 120 tūkst. eurų.
„Bet už šią sumą parduodamas ne tik restoranas – parduodama erdvė, kurioje gastronomija ir teatras susitinka, kur menas tampa kasdienybės dalimi, o kiekviena vakarienė – maža šventė“, – patikina pašnekovas.
Anot jo, „Pulpo“ ne vienerius metus buvo jo kasdienybė ir aistra.
„Būčiau gailėjęsis, jei nebūčiau pabandęs, – apie kažkada sprendimą pradėti savarankišką veiklą, reikalaujančią atidos ir svetingumo, kalba P. Pratusevičius, nuo 19 metų gilinęsis į maitinimo verslą bei dirbęs aptarnavimo sferoje, – Sukūriau sėkmingą verslą, įsitikinau, jog galiu imtis iššūkių ir nusprendžiau gilintis į naujus horizontus – sustoti niekada negalima“.