Kauno senamiestyje surengtas galerijos „Lauros namai“ 18-ojo gimtadienio vakaras tapo neeiliniu kultūriniu įvykiu – jame pristatyta autentiškai atkurta XVII a. kilimo kopija, kurios originalas saugomas Varšuvos nacionaliniame muziejuje. Šis išskirtinis meno kūrinys, su paslaptinga monograma RSMSR, siejamas su Karaliene Marija Kazimiera Sobieska ir laikomas aristokratiškos galios bei rafinuoto skonio simboliu.
„Šiuolaikinis žmogus nori ne tik grožio, bet ir prasmės. Norėjau parodyti, kad net ir šiandien galime atkurti tai, kas atrodytų jau nebeprieinama. Tam reikia ne tik žinių, bet ir pagarbaus požiūrio į istoriją, meistrystę, kultūrą“, – sako sertifikuota rytietiškų kilimų ekspertė ir „Lauros namai“ galerijos įkūrėja Laura Bohnė.
Manoma, kad kilimas, kurio kopija pristatyta Kaune, buvo austas Persijoje pagal individualų užsakymą ir priklausė Piaristų bažnyčiai Loviče. Istorikai spėja, kad užsakymą galėjo pateikti pati Karalienė Marija Kazimiera Sobieska, žinoma kaip viena kultūriškai išsilavinusių ir meniškai rafinuotų to meto moterų. Tai tarsi patvirtina ir monograma „RSMSR“, interpretuojama kaip Regina Sobieska Maria Sobieska Radziejowska, o virš jos pavaizduota herbinė karūna – aiški užuomina į kilmingąją užsakovę.
Kilimo struktūra taip pat kupina simbolikos – centrinį lauką puošia gausiai ornamentuotas augalinis raštas, būdingas Indo–Persų tekstilei, o bordiūre vaizduojamos dinamiškos medžioklės scenos: raiteliai, šunys, stirnos ir šernai perteikia aristokratišką laisvalaikio dvasią bei valdžios galią.
L.Bohnei šis kilimas – ne tik estetinis objektas, bet ir istorinis liudijimas. Siekdama jį atkurti, ji rėmėsi muziejaus dokumentacija ir nuotraukomis bei bendradarbiavo su patyrusiais kilimų rišėjais iš Herato regiono, Šiaurės Afganistane – vieno iš seniausių pasaulio kilimų audimo centrų. Rezultatas pribloškia: kilimas atkurtas su neįtikėtinu tikslumu, išsaugant ne tik raštus, bet ir autentiką, audimo tankį bei spalvų subtilumą.
„Šis darbas ne tik liudija, kad senosios technologijos vis dar gyvos, bet ir rodo, kad grožis gali būti atgaivintas net ir po šimtmečių. Norėjau parodyti, kad galima išsaugoti istorines vertybes ir suteikti joms vietą mūsų kasdienybėje. Tradicijos gali būti gyvos – jei mokame jomis domėtis ir jas tęsti “, – sako išskirtinai „Lauros namų“ sukaktį norėjusi įprasminti pašnekovė.
L.Bohnė, kuri studijavo kilimų simboliką, kilmę ir gamybos technologijas, ne vienerius metus gilino žinias tiek Rytuose, tiek Europoje. Jos pasakojimai apie kiekvieną galerijoje esantį eksponatą – tai gyvas kultūros pažinimas.
Šventės pabaigoje L.Bohnė prisipažino, kad šio kilimo atkūrimas jai buvo daugiau nei estetinis sumanymas.
„Man tai – pagarba praeičiai ir rankų darbui. Ir svarbiausia – ne muziejui, o žmonėms, kurie tuo domisi, gyvena, vertina“, – sakė ji.
Kilimo pristatymas tapo ne tik istoriniu akcentu, bet ir galimybe parodyti, kad gilios žinios ir tikėjimas tuo, ką darai, leidžia atgaivinti net ir sudėtingiausias tradicijas. L.Bohnė šiuo darbu pasidalijo dalimi savęs – tuo, kuo gyvena kasdien. O svečiams tai buvo proga stabtelėti ir prisiliesti prie autentiško pasaulio, kuris dažnai lieka nematomas kasdienybės šurmulyje.
