Žinoma stilistė, aktorė, socialinių tinklų nuomonės formuotoja Viktorija Šaulytė-Mockė savo karjerą pradėjo dar studijuodama universitete. Būtent čia, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kūrybinių industrijų paskaitose, Viktorija susipažino su bendrakursiu Joringiu Šatu, su kuriuo įkūrė prekės ženklą „ŠaŠa“ ir ėmėsi plėtoti savo kūrybinius projektus. Viktorija teigia, kad universitetas tapo ne tik žinių šaltiniu, bet ir erdve, kurioje galėjo augti, plėsti pažinčių ratą ir išbandyti įvairias kūrybines idėjas.
Neturėjo plano b
Viktorija dalijasi savo patirtimi apie mokyklos metus, studijas universitete ir tai, kaip vienas netikėtas posūkis gali atverti duris į visiškai naują gyvenimo etapą.
„Mokykloje buvau labai aktyvi – priklausiau organizaciniam komitetui, kuris organizuodavo visus mokyklos renginius. Taip pat 13 metų lankiau pramoginius šokius. Man visada reikėjo veiksmo, kažką organizuoti, kažko naujo“, – pasakoja Viktorija, kuri jau nuo devintos klasės žinojo, kad nori tapti aktore, ir tikslingai siekė šio tikslo. Tačiau po mokyklos laukęs stojimas į vaidybos studijas nebuvo sėkmingas.
„Ašaros byrėjo, kai pamačiau, kad mano pavardės nėra sąraše. Atrodė, kad visas mano gyvenimas sugriuvo, nes neturėjau plano b“, – prisimena ji. Nepaisant nusivylimo, Viktorija nesustojo ieškoti kitų galimybių. Ji gavo pasiūlymą studijuoti Šiauliuose, tačiau nusprendė likti Kaune ir priimti naują iššūkį – studijuoti Kūrybines industrijas VDU. „Tuo metu tai buvo nauja programa, ir aš galvojau: pabandysiu metus, o jei nepavyks, kitais metais vėl bandysiu stoti į aktorinį“, – sako ji.
Tačiau įstojusi mergina pabaigė studijas iki galo. „Paklausiau savo širdies – jaučiau, kad VDU atneš kažką naujo. Taip ir buvo. Atsirado labai daug pažinčių ir galimybių per tuos keturis metus. Kartais vienas nepavykęs kelias atveria naujus kelius, tik reikia eiti ir išbandyti“, – nenusivilti nesėkmėmis drąsina Viktorija. Tuo sunkiu metu jai itin padėjo ir besąlyginis tėvų palaikymas, leidęs sekti savo širdimi.
Kitas pasaulis
Įžengusi į universitetą Viktorija jautėsi atsidūrusi visiškai naujame pasaulyje: „Man tai atrodė kaip užsienis po mokyklos – tiek daug žmonių, tiek daug galimybių bendrauti su dėstytojais ir bendramoksliais. Tai buvo visiškai kitoks pasaulis nei tas, kurį pažinojau mokykloje.“
Studijuodama Kūrybines industrijas Viktorija turėjo galimybę dalyvauti įvairiose paskaitose apie renginių industriją, o praktinių užsiėmimų metu susipažino su realiomis profesinėmis situacijomis. Be to, programa apėmė teatro ir kino industrijas, kur studentai galėjo patys kurti filmus, ieškoti rėmėjų ir pasirinkti režisierius, kurie juos konsultuotų. „Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad sričių yra labai daug, tačiau kiekvienas galėjo pasirinkti tą, kuri labiausiai patiko“, – pridūrė ji. Praktikos galimybės leido susipažinti su daugybe žmonių ir netgi gauti pasiūlymų dirbti ar atlikti praktikas.
Tuo metu Viktorija kartu su Joringiu Šatu pradėjo dirbti stilistais. „Turėjome nemažai televizinių projektų ir asmeninių konsultacijų su klientais, o fotosesijos ir filmavimai tapo mūsų kasdienybe“, – sako ji. Viktorija buvo pastebėta ne tik kaip stilistė, bet ir kaip aktorė, todėl ji išdrįso pasirodyti realybės šou, kas padėjo jai įgyti didesnį matomumą ir pradėti savo projektus.
Stilistės sritis neišstūmė senos meilės teatrui. Mergina lankė teatro paskaitas pas VDU dėstytoją Godą Piktytę, dalyvaudavo seminaruose ir tobulinimosi kursuose. Šiandien ji yra vaikų teatro trupės aktorė ir džiaugiasi galimybe derinti skirtingas veiklas.
„Kartais galvoju, kad būtų įdomu, kaip tas kelias būtų nuvinguriavęs, jei būčiau neįstojusi į VDU. Tačiau kadangi teatras vis tiek grįžo, vadinasi, viskas susidėliojo taip, kaip turėjo“, – sako Viktorija.
Mergina buvo itin aktyvi ir universiteto gyvenime. „Dalyvavau studentų atstovybėje kaip Kultūros komiteto koordinatorė – tai suteikė daug organizacinės patirties ir pasitikėjimo savimi, taip pat renginių vedimo patirties. Nežinau, kas būtų buvę, jei tik būčiau sėdėjusi paskaitose ir nedalyvaučiau papildomose veiklose. Mano užsidegimas leido man pasiimti visas galimybes“, – sako Viktorija.
Nesėkmė veda prie naujų galimybių
Ji įsitikinusi, kad tik per aktyvų bandymą ir skirtingų sričių išmėginimą galima suprasti, kas iš tikrųjų patinka ir kur norisi save realizuoti. „Aš pati tiesiog tokia – man reikia veikti, pažinti, bandyti daug dalykų, nes man dažnai atsibosta ir noriu kažkokio naujo potyrio. Ir nebūtinai tas dalykas liks visam gyvenimui, gal po dešimties metų norėsis visiškai kažko kito”, – svarbiausias jos patarimas – klausyti savo širdies ir rinktis tai, kur jaučiamės geriausiai, o ne tai, kur žada daugiau pinigų.
„Teatras gal nėra labai apmokama profesija, bet jei gerai apmokamas darbas neišpildys tavo vidinio pasaulio, nesijausi taip laisvai, negalėsi pilnai savęs atskleisti“, – sako Viktorija. Ji ragina nebijoti eiti kitu keliu, jei kažkas nebepatinka ar „nebeveža“. „Aišku, kad neįstojus ten, kur norėjai, palūžti normalu. Tuo metu atrodo, kad užsidaro visi keliai, vos ne gyvenimo pabaiga“, – pripažįsta ji, tačiau pabrėžia, kad toks palūžimas gali būti naudingas, nes leidžia atsikvėpti, atsistoti ir ieškoti naujų galimybių.
„Ir dabar atsigręžus atgal aš pagalvoju, Dieve, man tik devyniolika metų buvo, mergaitė stovi, kuri dar tiek nežino, kas jos laukia“, – nepaisant visų iššūkių, ji didžiuojasi savo drąsa ir atkaklumu.
„Tikrai nebuvo taip, kad aš visur ėjau, ir visur sakė prašom, išskėstom rankom, pirmyn. Ne, labai daug kartų buvo pasakyta „ne“, – vis dėlto Viktorija džiaugiasi, kad per atrankas ir stojamuosius susipažino su bendraminčiais, kurie įkvėpė ją naujiems vėjams ir pasiūlė naujas galimybes.