Benzino ir dyzelino kainų šuolis degalinių švieslentėse per keletą kovo savaičių šiurpina vairuotojus. Ir kadangi kainų augimas matomas degalinėse, žmonės benzino ir dyzelino brangimo priežastis natūraliai sieja su prekybininkais. Tačiau degalų kainos sudėties analizė atskleidžia tikrąsias priežastis, kodėl pastaruoju metu vairuotojai degalinėse turi mokėti gerokai daugiau.
„Pirmiausia būtina išsiaiškinti, kas sudaro degalų kainą, kad aiškiai suprastume ir brangimo priežastis, ir galimus sprendimus, kurie padėtų sustabdyti kainos augimą ar net ją gerokai sumažinti, – akcentuoja Karolis Stasiukynas, Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas. – Akivaizdu, kad yra ir pasaulinių geopolitinių priežasčių, dėl kurių poveikio mes nieko negalime padaryti, bet matysime ir galimybių, kurias įgyvendinusi valstybė savo piliečiams galėtų gerokai palengvinti gyvenimą ir, neabejojame, gautų naudos per mokesčius. Tam reikia išanalizuoti degalų kainos struktūrą.“
Lietuva pasaulio nepaveiks
Ekspertai kaip pagrindinę naftos brangimo priežastį šiomis savaitėmis nurodo geopolitinę, nes Lietuva yra pasaulinės degalų rinkos dalis. Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose žaliavinės „Brent“ rūšies naftos kaina nuo prieš karą buvusių apie 70 JAV dolerių už barelį pašoko iki maždaug 110 JAV dolerių už barelį arba beveik 60 %. Veikiant pasaulinėms tendencijoms vienintelėje Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamykloje „Orlen Lietuva“ per šį laikotarpį didmeninė dyzelino kaina kilo nuo beveik 1,51 Eur/l iki 2,045 Eur/l (kovo 20 d. duomenys), t. y. apie 35 %. Benzino A95 – nuo 1,31 Eur/l iki 1,612 Eur/l (apie 23 %).
„Suprantama, kad pasaulinėms naftos ir degalų kainų tendencijoms mažytė Lietuvos rinka negali turėti jokio poveikio. Net 80 tūkst. tonų naftos atsargų rezervo panaudojimas nesumažino degalų kainos, nes, jį panaudojus ir tikintis kainų kritimo apie 10 ct/l, per pora dienų didmeninė degalų kaina pašoko beveik 20 ct/l, – paaiškina K. Stasiukynas. – Taigi, negalėdami paveikti pasaulinių tendencijų aiškinkimės, kas dar turi reikšmingos įtakos degalų kainai: svarbi, o kai kada ir didžiausia, sudėtinė galutinės kainos dedamoji – mokesčiai.“
Sprendimas, kuris degalų kainą sumažintų reikšmingai
Pavyzdžiui, kai dyzeliną pastarosiomis dienomis perkame mokėdami apie 2 Eur/l, šioje kainoje apie 53 % (1,06 Eur) sudaro žaliava, perdirbimas ir logistika, apie 45 % (0,90 Eur) mokesčiai (akcizas, PVM) ir apie 2% (0,04 Eur) – degalinėje taikoma mažmeninės prekybos marža. Atitinkamai, maždaug 1,65 Eur/l kainuojančio benzino kainos struktūroje žaliava, perdirbimas ir logistika sudaro apie 46% (0,76 Eur), mokesčiai – apie 52 % (0,86 Eur), o degalinės marža nesiekia ir 2 % (apie 0,03 Eur).
„Akivaizdu, kad jei degalinės maržą susimažintų net du kartus, t. y. iki 1% arba maždaug 2 ct/l, ir didesnė dalis degalus parduotų nuostolingai, pora centų sumažėjusi kaina esminių pokyčių galutinėje degalų kainoje nepadarytų, – skaičiuoja Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas. – Todėl realiai vertinant šiandieninę situaciją ir siekiant kainas, ypač dyzelino, sumažinti daugiau nei jos kainuoja Lenkijoje ir Latvijoje, o tai labai svarbu ir šaliai būtų didelė nauda, belieka peržiūrėti mokesčius.“
Kaip į Lietuvos biudžetą kasmet surinkti 4 mlrd. Eur daugiau
Jis primena, kad pernai, padidinus akcizą, dyzelino, palyginti su 2024 m. parduota beveik 16 % arba 302 mln. litrų mažiau. 2024 m. dyzelino akcizas sudarė apie 372 Eur/1 000 l, o benzino apie 466 Eur/1 000 l. Nuo šių metų jis dar padidintas ir dyzelinui sudaro 553,6 Eur/1 000 l, o benzinui 562 Eur/1 000 l. Jei šiandien akcizas būtų sumažintas bent iki 2024 m. dydžio arba minimalaus, kuris yra nustatytas Europos Sąjungoje (dyzelinui 330 Eur/1 000 l, benzinui 359 Eur/1 000 l), o dėl to mažėtų ir PVM, tai degalų litro kaina būtų reikšmingai mažesnė nei Lenkijoje ir Latvijoje.
„Skamba kaip paradoksas, bet, mūsų skaičiavimai, kurie remiasi duomenimis, kai dyzelinas Lietuvoje buvo pigesnis nei kaimyninėse šalyse, rodo, jog sumažinusi mokesčius valstybė jų surinktų daugiau. Tai lemtų gerokai daugiau nuperkamų degalų, ypač dyzelino. Pavyzdžiui, per Lietuvą kasdien pravažiuoja apie 10 000–15 000 vilkikų, kurie dyzeliną nuo šių metų perka arba Lenkijoje, arba Latvijoje, kur jis dabar kainuoja apie 1,78–1,92 Eur/l. Suprantama, ir mokesčius sumoka šioms valstybėms bei jų keliams remontuoti, – aiškina K. Stasiukynas. – Vilkiko bake telpa apie 1 500 l dyzelino. Jei logistikos kompanijos matytų, kad joms racionaliau degalus pirkti Lietuvoje ir 10 000–15 000 vilkikų kasdien įsipiltų po 1 000 l dyzelino, Lietuva vien akcizo ir PVM bei kitų mokesčių per metus surinktų apie 3–4 mlrd. Eur.“
Toks didesnis mokesčių surinkimas būtų naudingas kiekvienam šalies piliečiui, nes valstybė turėtų galimybę geriau finansuoti sveikatos sistemą, gynybos poreikius, kelių remontą ir pan. Mat tam tikra surenkamų akcizų dalis tiesiogiai nukreipiama finansuoti nacionalinės reikšmės fondus ir programas, pavyzdžiui, Valstybės gynybos fondą, Kelių priežiūros ir plėtros programą, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondą ir t. t.
Sumažinus mokesčius degalams ir dėl to sumažėjus jų kainoms degalinėse, atsikvėptų ir šalies gyventojai. Skaičiuojama, kad vienas automobilis per metus sudegina apie 1 200–1 500 l degalų, todėl kiekvienas vairuotojas sutaupytų apie 200 Eur.