„Kino pavasario“ programoje pristatytas graikų režisieriaus Giorgos Georgopoulos filmas „Koks mergaitiškas vardas“ žiūrovus kviečia į jautrią brendimo, sporto ir pasirinkimų istoriją, kurioje per asmeninę herojės patirtį atsiskleidžia platesnės socialinės temos. Tai pasakojimas apie paauglę Dafnę – dziudo sportininkę iš atokios Graikijos salos, kuri stovi ant slenksčio tarp nerūpestingos jaunystės ir suaugusiųjų pasaulio. Ji ryžtasi sekti paskui savo trenerį Jurijų į didmiestį, tikėdamasi ne tik sportinių pergalių, bet ir platesnių gyvenimo galimybių.
Filme sportas tampa ne tik fizinės kovos, bet ir vertybių lauku. Kaip interviu metu pabrėžė pats režisierius, „dziudo turi labai aiškias vertybes. Mes dažnai kalbame apie pergalę, tačiau svarbu ne tik laimėti. Kartais svarbiau priimti teisingą sprendimą nei pasiekti pergalę“. Ši mintis subtiliai persmelkia visą pasakojimą – Dafnės kelias nėra vien apie medalius, bet ir apie vidinę brandą.
Įdomu tai, kad filmas buvo kuriamas itin glaudžiai bendradarbiaujant su sporto bendruomene. „Mus labai palaikė federacijos, klubai, sportininkai – be jų šis filmas nebūtų įmanomas“, – sakė G. Georgopoulos. Toks autentiškumo siekis atsispindi ir kovų scenose – režisierius sąmoningai atsisakė įprasto montažo triukų gausos ir rinkosi ilgesnius, kūnų judėjimą sekančius kadrus: „Norėjau ne kapoti vaizdą, o leisti žiūrovui pajusti judesio tėkmę.“
Filmo peržiūros Kaune metu kilo ir netikėtas klausimas – jį uždavė dziudo sportuojančios merginos, kurios domėjosi, ar aktorės iš tiesų yra profesionalios sportininkės. Režisierius atskleidė, kad rasti aktorių, jau mokančių dziudo, buvo sudėtinga, todėl pasirinktas kompromisas: „Bandėme rasti aktores, kurios jau moka kovos menus. Dafnė moka taekwondo, kitos – kinų imtynių technikas. Pagrindinių vaidmenų atlikėjos išmoko kelias technikas ir jas tobulino.“ Tuo tarpu masinėse scenose dalyvavo tikri dziudo sportininkai, o filme net pasirodo olimpinis prizininkas.
Kūrinys išsiskiria ir vizualine kalba – kontrastu tarp salos ir miesto. „Norėjau sukurti ryškų skirtumą tarp vietos, iš kurios ji atvyksta, ir miesto, į kurį patenka. Tai darbininkų klasės rajonas, su uostu ir pramonine aplinka. Tai visiškai kitoks pasaulis jai“, – pasakojo režisierius. Šis kontrastas, anot jo, sustiprina herojės vidinę transformaciją ir socialinio kilimo temą.
Dar viena įdomi detalė – nors režisierius Lietuvoje lankėsi pirmą kartą, jis turi asmeninį ryšį su šalimi: jo senelis yra kilęs iš Kauno.
„Koks mergaitiškas vardas“ pasaulinė premjera įvyko Talino „Juodųjų naktų“ kino festivalis jaunimo filmų konkursinėje programoje, o „Kino pavasaryje“ jis sulaukė žiūrovų dėmesio ne tik dėl sportinės temos, bet ir dėl jautraus, autentiško pasakojimo apie pasirinkimus, kurie formuoja žmogų.
