Kovo 16-ąją, minint Knygnešio dieną, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija tradiciškai skelbia Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos konkursą.
Žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės F. Bortkevičienės (1873–1945) atminimą įamžinanti premija kasmet skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms ar institucijoms.
„Felicijos Bortkevičienės (Povickaitės) pilietinės laikysenos pavyzdys tiek carinės okupacijos metais, tiek nepriklausomybę atkūrusioje tarpukario Lietuvoje yra aktualus ir šiandien”, – sakė Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas dr. Valdas Rakutis. Jis pridūrė, kad F. Bortkevičienė nesitaikstė su kitaminčių slopinimu, demokratijos principų pažeidimais, o drąsiai stojo jų ginti, kai gyvenimo tikrovė to reikalavo – tiek okupuotoje, tiek laisvoje Lietuvoje. Už valdžios kritiką ne kartą jai teko mokėti nemenkas baudas, ne vieną mėnesį kalėti bolševikų kalėjimuose Vilniuje, Daugpilyje ir Smolenske, net ir Kauno sunkiųjų darbų kalėjime ji turėjo praleisti 70 dienų.
Komisijos pirmininkas pabrėžė, kad F. Bortkevičienė buvo išmintingas ir drąsus, o tuo pat metu labai nuosaikus žmogus, gebėjęs savo principus ir įsitikinimus ginti teisėtomis, konstitucinėmis priemonėmis. Ji buvo moralinis autoritetas ne tik valstiečiams liaudininkams, kurių vadovaujančioms politinėms grandims ji priklausė, bet ir visiems demokratinę gyvenimo sanklodą vertinantiems žmonėms. „Tuo Felicijos Bortkevičienės gyvenimo pavyzdys tebėra aktualus, o jos vardo kalbos premija – įpareigojanti”, – teigė dr. Valdas Rakutis, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas.
Komisija pretendentus gauti premiją vertins pagal šiuos kriterijus:
1) pastangos skatinti taisyklingos ir gražios lietuvių kalbos vartojimą viešajame gyvenime ir akademinėje srityje, žiniasklaidoje ir įvairioje literatūroje, renginiuose, socialinėse akcijose;
2) rūpinimasis lietuvių kalbos pritaikymu informacinėse technologijose;
3) lietuvių kultūros plėtrai ir visuomenės pažangai svarbių lituanistikos projektų, sumanymų įgyvendinimas, kitokia lituanistinė veikla;
4) visuomenei reikšmingų, turinio naujumu išsiskiriančių lituanistikos (kalbotyros, knygotyros, paveldo komunikacijos, spaudos istorijos, socialinės kultūros) mokslo darbų (ne žemesnės pakopos kaip magistro darbas) ir kitokių tyrinėjimų atlikimas ir paskelbimas;
5) rūpinimasis lituanistiniu paveldu ir jo sklaida Lietuvoje ir pasaulyje;
6) dalies lituanistinės veiklos atlikimas neatlygintinai.
Premija gali būti skiriama, jeigu pretendentas atitinka ne mažiau kaip du iš nurodytų kriterijų, tačiau lituanistinės veiklos atlikimo neatlygintinai kriterijus yra privalomas.
Pretendentų kandidatūras turi teisę siūlyti fiziniai ir LR teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys, kurie iki 2026 m. balandžio 17 d. privalo komisijai pateikti:
1) motyvuotą rekomendaciją;
2) pretendento gyvenimo ir profesinės veiklos aprašymą;
3) svarbiausių pretendento darbų sąrašą (nurodyti atliktus neatlygintinai).
Pasirašyti dokumentai siunčiami Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijai el. paštu priim@lrs.lt arba adresu Gedimino pr. 53, 01109, Vilnius.
Prieš teikiant kandidatus prašome juos supažindinti su privatumo pranešimu.
Kalbos premiją konkurso būdu skirs Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija. Tradiciškai Kalbos premijos laureatas paskelbiamas gegužės 7 d., minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. 2026 m. Kalbos premija bus iškilmingai įteikta renginyje „Kalbos vakaras” gruodžio mėnesį.