Festivalyje Kino pavasaris pristatomas japonų režisieriaus Kôji Fukada filmas „Teisė mylėti“ iš pirmo žvilgsnio pasakoja apie neįprastą teisinį konfliktą: jauna popmuzikos žvaigždė teisme turi aiškintis dėl sutarties pažeidimo, nes įsimylėjo. Tačiau už šio siužeto slypi gerokai platesnės temos – jaunystės pasirinkimai, šeimos ir visuomenės lūkesčiai bei klausimas, ar paauglystėje priimti sprendimai iš tiesų gali atlaikyti gyvenimo realybę.
Filmo centre – Mai, kylanti J-pop grupės narė. Scenoje ji dainuoja apie meilę, o gerbėjai perka albumus, skanduoja jos vardą ir kuria savo fantazijų pasaulį. Kad šios fantazijos išliktų, agentūros sutartyje numatyta griežta taisyklė – jokių pasimatymų. Tačiau netikėtas susitikimas su Kėjumi, pažįstamu dar iš laikų iki debiuto, pakeičia viską. Mai įsimyli, o agentūra į tai reaguoja teisiniu ieškiniu dėl sutarties pažeidimo. Taip romantinė istorija iš scenos persikelia į teismo salę.
Vis dėlto filmas įdomus ne tik dėl pagrindinio konflikto. Jame galima įžvelgti ir kitą, subtiliai plėtojamą liniją – paauglystės sprendimų tvarumą. Ar meilė, gimusi jaunystėje, gali būti pakankamai stipri, kad atlaikytų socialinį spaudimą, finansinius įsipareigojimus ir kasdienybės rūpesčius? O gal jaunystė dažnai neįvertina gyvenimo praktikos, kurią turi vyresni žmonės – tėvai ar artimieji?
Šis klausimas filme skamba ne kartą. Paauglystėje priimti sprendimai dažnai atrodo absoliutūs, tačiau gyvenimas neišvengiamai pateikia sudėtingesnius scenarijus. Būtent todėl tėvų ar vyresnių žmonių patirtis kartais tampa svarbia atsvara emociniams pasirinkimams. Filmas leidžia susimąstyti, ar jaunystė turi pakankamai tvirtybės išlikti ištikima savo nuomonei, kai už tai tenka mokėti didelę kainą.
„Teisė mylėti“ taip pat suteikia progą pažvelgti į Japonijos popkultūrą, kuri daugeliui Europos žiūrovų vis dar atrodo egzotiška. J-pop industrijoje jaunų atlikėjų įvaizdis kuriamas itin preciziškai – nuo sceninio įvaizdžio iki asmeninio gyvenimo kontrolės. Gerbėjų lūkesčiai čia tampa ne tik emociniu, bet ir ekonominiu mechanizmu, o romantiniai santykiai gali būti laikomi grėsme visam verslo modeliui.
Būtent ši realybė ir tampa filmo konfliktu. Ar žmogus turi teisę mylėti, jei jo karjera grindžiama fantazija, kad jis priklauso visiems gerbėjams? Ar asmeninis gyvenimas gali būti reguliuojamas sutartimis? Ir galiausiai – ar meilė, gimusi jaunystėje, gali išlikti stipresnė už industrijos taisykles?
Filmas „Teisė mylėti“ pasaulinę premjerą turėjo Kanų kino festivalis programoje „Kanų premjeros“. Jame vaidina Kyoto Saito, Yuki Kura, Kenjiro Tsuda, Erika Karata, Yuna Nakamura ir Miyu Ogawa.
Tai kūrinys, kuris kriminalinio ar teisinio konflikto forma iškelia universalius klausimus: apie jaunystę, meilę ir pasirinkimus, kurių pasekmės dažnai paaiškėja tik po daugelio metų.