Kovo 12 d. 18 val. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) atidaroma dviejų menininkių, Andrėjos Puskunigytės ir Saulės Šmidtaitės, paroda „Atoslūgis“.
Parodoje pristatomi kūriniai tyrinėja sankirtas tarp kolektyvinių, savitų bei suasmenintų būdų atrasti ramybę šiuolaikinio nerimo fone. Menininkės balansuoja tarp sakytinių archaiškų ir industrinių dabarties mitologijų, nukeliančių į nuomojamą būstą, močiutės svetainę ar SPA procedūrų erdves. At/kuriamos saugumą žadančios vietos ir namų samprata praplečiama į nuolat kintantį santykį su aplinka ir savimi.
Parodos centre – į nerimastingą terpę reaguojantis ir poilsio ieškantis kūnas. Bandant atkurti pusiausvyrą ir atgauti savikontrolę, kartojami iš lūpų į lūpas ar iš ekrano į ekraną perduodami veiksmai, primenantys pratimus, kartais net burtus. Atkartojantys praeities ir dabarties pasakojimus, jie tampa baimių išvarymo gestais. Taip pat kliaujamasi industriniuose peizažuose simuliuojamu ir nuo žemės paviršiaus atplėšiančiu lengvumu. Net steriliose, blizgiose terapinėse erdvėse jis sukuria asmeniškumo iliuziją, primindamas apie pirminį ir iš visų pusių apkabinantį artumą. Žvelgiant į pažįstamas vietas iš netikėtų rakursų, ieškoma naujų ir savitų technikų, besislepiančių pamirštuose kampeliuose, pasakojimuose, nuogirdose, ir tikimasi, kad jos atves prie skirtingų būdų būti.
Videodarbuose ir erdvinėse instaliacijose menininkės atskleidžia išradingas ramybės paieškas. Kasdienoje įsiterpianti baimė, nerimas ir nuovargis skatina kurti platų savipagalbos priemonių spektrą. Kolektyviai sukauptos žinios transformuojamos į asmeniškas patirtis, kurios dalinai ištirpina aplink tvyrantį triukšmą ir padeda atrasti prieglobstį laikinume.
Andrėja Puskunigytė – jaunosios kartos menininkė, baigusi šiuolaikinės skulptūros bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje, gyvena ir kuria Vilniuje. Kūryboje ji tyrinėja individualias erdvės ir laiko patirtis, pasitelkdama skaitmenines vaizdo stebėjimo technologijas ir gretindama jų žvilgsnį su žmogaus. Architektūra menininkės kūriniuose virsta nebyliu veikėju, įsileidžiančiu žiūrovą į vidų ir skatinančiu surasti pasakojimo pabaigą. Menininkės darbai eksponuoti galerijose „Titanikas“, „Autarkia“, FAMM parodų erdvėje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Taip pat pristatyti meno mugėje „ArtVilnius“, Nidos meno kolonijoje, vieno vakaro parodoje „Daylight Saving“ kino centre „Pasaka“.
Saulė Šmidtaitė – jaunosios kartos menininkė, baigusi šiuolaikinės skulptūros bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje, gyvena ir kuria Vilniuje. Kūryboje remiasi fotografijų, filmų, pasakojimų ir videomeno archyvų fragmentais, juos kompiliuodama, ji kuria naujus pasakojimus, tyrinėjančius įvairios emocinės iškrovos formas. Menininkės videodarbai rodyti Bordo nepriklausomo kino festivalyje, Prancūzijoje, Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje bei internetinėje platformoje „Sinemateka“. Šmidtaitės darbai eksponuoti parodose Radvilų rūmų dailės muziejuje, galerijose „Titanikas“, „Aštuonios akys ir ausys“, „Arka“, Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje ir Vilniaus rotušėje.
Tekstų autorė: Marija Martinaitytė
Grafinis dizainas: Vytautas Volbekas
Technikas: Jokūbas Adamonis
Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Paroda galerijoje „Meno parkas“ veiks iki balandžio 12 dienos.