Vakaras, kupinas įdomių žinių, elegancijos ir bendrystės – taip apie uždarą renginį salone „1000 plytelių“, į kurį buvo pakviestos, kalbėjo verslios Kauno moterys.
Jų būryje galima buvo pastebėti ir ne vieną žinomą veidą – televizijos laidų vedėją Kristiną Rimienę, sertifikuotą plaukų sveikatinimo meistrę Živilę Barzdaitytę su sese Aiste, renginių planuotoją Kristiną Kaikarienę, rašytoją Jovitą Maziną, verslininkę Gitą Adomaitytę, „Lietuvos ponią“ Betą Rumšienę, aktorę Ritą Sekmokienę, dizainerę Indrę Masilionytę-Koženiauskienę, grožio akademijos direktorę Gintarę Armalę ir kitas.
Valykla – vos vienai dienai
Savo kelią atradusi ir darbu besimėgaujanti šokėjo Sauliaus Skambino išrinktoji Živilė pasakojo versli esanti nuo mažų dienų. Pirmi jos prisiminimai apie iš artimųjų gautą atlygį susiję su vaikyste. Tuomet Živilė su keturiais metais jaunesne sese giminių šventėse rengdavo muzikinius pasirodymus, į kuriuos žiūrovai turėdavo įsigyti bilietą – visiems vieną, kainavusį litą.
Kad turėtų santaupų, Ž. Barzdaitytė seneliui, ėjusiam į žvejybą, yra padėjusi rinkti sliekus, ne kartą valė jo mašiną. Vėliau yra prekiavusi iš Anglijos parsiųstais drabužiais, kuriuos įsigijo pardavusi savo automobilį ir investavusi į smulkųjį verslą už tai gautas lėšas.
Prekių jai yra tekę vykti ir į Gariūnų turgų, vienai dienai atidaryti automobilių valymo saloną.
„Su tuometiniu draugu, kartu padirbę cheminėje valykloje, nusprendėme tokį verslą pradėti patys. Išsinuomojome garažą, prisipirkome priemonių. Pirmasis ir paskutinis mūsų klientas buvo draugo tėtis. Supratome, kad jei negalime teikti kokybiškos paslaugos ir dar daugiau į ją investuoti, turime nesidaryti sau gėdos“, – pasakoja Ž. Barzdaitytė.
Jai yra tekę dirbti ir samdomą darbą – aukštos kokybės drabužių išparduotuvėje, padavėja ir administratore restorane, padėjėja Seime. Dabar Živilė rūpinasi kitų moterų plaukų grožiu ir tvirtina esanti laiminga.
„Jaunystėje darai viską, kad užsidirbtum bei išgyventum. O jei brandesniame amžiuje pavyksta save atrasti ir tuo mėgautis, vadinasi, esi sėkmės kūdikis. Daug teko visko patirti, tačiau klaidas pakartočiau, nes tai – pamokos, suformavusios mane. Versli moteris man yra sumani, bendraujanti, smalsi ir turinti išlavintą nuojautą“, – sako žinoma moteris.
Apie verslą panašiai galvoja ir Ž. Barzdaitytės sesė, su kuria jos abi labai panašios. Turinčios bendrų ryškių bruožų merginos pastebėjo dar paauglystėje, kuomet mokyklos bičiuliai sumaišydavo jas atpažindami.
„Sesė visada buvo stilingesnė, kruopščiau rinkdavosi aprangą, aksesuarus, todėl ne sykį esu iš jos skolinusis. Ją labai myliu ir visada linkiu didžiausios sėkmės. Net didesnės nei sau“, – sako Živilė.
Verslas prasideda ne „Registrų centre“
Televizijos laidų vedėjos ir floristės K. Rimienės teigimu, versli moteris – ne ta, kuri būtinai turi penkis verslus ir tris telefonus rankinėje.
„Versli moteris nebijo veikti ir, turėdama idėją, vietoje to, kad ją „pasidėtų stalčiun“, ima ir pabando. Verslumas prasideda galvoje, o ne „Registrų centre“, – neabejoja pašnekovė.
Apie savo floristikos verslą pirmą kartą ji pagalvojo tada, kai suprato, kad gėlės – nebepaleidžia.
„Jos mane tiesiog „įdarbino“. Iš pradžių tai buvo gryna meilė, savirealizacija, kūrybinis alkis. Aš negalvojau: „darysiu verslą“. Galvojau: „noriu kurti grožį“. O paskui grožis labai natūraliai virto verslu. Tiesiog vieną dieną supranti, kad už hobį jau išrašai sąskaitas faktūras. Tačiau ne tik floristika ir gėlės yra mano verslas, TV laida taip pat yra mano. Tai atskira kūrybinė – informacinė platforma, kuri ne tik visiems dirbantiems komandoje leidžia realizuoti save, nuolat tobulėti, bet jau 10 metų veikia kaip atskiras prodiuserinis projektas“, – pasakoja K. Rimienė.
Anot jos, per tą laiką smagių istorijų nutiko pilnas gėlių kibiras: nuo reikšmingų, tarptautinių projektų iki asmeninių švenčių – visur vieni iššūkiai ir improvizacijos kalnai.
K.Rimienė renginyje kalbėjo apie verslumą kaip nuolatinį kūrybinį procesą, kuriame svarbi disciplina ir gebėjimas prisitaikyti prie netikėtų situacijų. Pasak jos, vienas didžiausių asmeninių iššūkių buvo sprendimas visus metus kasdien sukurti po gėlių kompoziciją ir ja pasidalyti socialiniuose tinkluose. „Tai buvo 365 dienos iš eilės – ir kelionėse, ir be įrankių, ir kartais net be interneto. Tačiau šį tikslą įgyvendinau“, – sako ji.
Floristė pripažįsta, kad šioje veikloje netrūksta ir netikėtumų. Ji prisiminė situaciją, kai likus vos kelioms valandoms iki vestuvių ceremonijos nuotaka pakeitė puokštės spalvą.
„Sutelkus komandą teko viską kurti iš naujo, tačiau galutinis rezultatas buvo dar geresnis nei pradinis sumanymas. Tokiose situacijose supranti, kad planas B kartais tampa planu A“, – pasakoja pašnekovė.
K. Rimienė teigia, kad pradėdama veiklą stengdavosi viską atlikti viena, tačiau ilgainiui suprato komandos svarbą. Floristė taip pat pažymi, kad jos darbas netelpa į tradicinį darbo laiką.
„Kūryba nevyksta nuo aštuonių iki penkių. Floristiniai projektai ir televizijos laidos priklauso nuo sezoniškumo, žmonių ir įkvėpimo“, – teigia ji.
Apibendrindama savo patirtį, K. Rimienė verslumą sieja ne tik su finansiniais rezultatais, bet ir su drąsa kurti bei dalintis patirtimi.
„Jei galiu savo pavyzdžiu parodyti kitoms moterims, kad jos gali daugiau nei galvoja, vadinasi, einu teisingu keliu“, – sako ji.
Atgaivino idėją
Renginio sumanytoja, verslininkė Gita Adomaitytė, tą vakarą šventusi ir savo gimtadienį, verslumą sieja su ryžtu pradėti nelaukiant idealių aplinkybių.
„Niekada nebus tobulo momento. Svarbiausia – žengti pirmą žingsnį ir tikėti savo idėja, net jei kiti abejoja“, – sako ji.
Trijų vaikų mama šiandien vadovauja plytelių prekybos verslui, kurį perėmė ir atgaivino po ankstesnių savininkų pasitraukimo. Nors studijavo silikatų technologiją ir iš pradžių planavo karjerą audito srityje, atsitiktinumas ją nuvedė kitu keliu.
„Supratau, kad tai, ką darau, yra daugiau nei verslas – tai dalyvavimas žmonių namų kūrimo istorijose“, – pasakoja ji.
Verslo pradžia sutapo su sudėtingu laikotarpiu – pandemija, karo Ukrainoje pradžia ir asmeniniai iššūkiai pareikalavo sprendimų ir ištvermės.
Anot G. Adomaitytės, jos vadovaujamo salono išskirtinumas – dėmesys žmogui ir ilgalaikiam santykiui su klientu.
„Stengiamės ne tik parduoti produktą, bet ir padėti rasti sprendimą, kuris tarnautų daugelį metų“, – sako ji.
G.Adomaitytė aktyviai dalyvauja verslo bendruomenėje, kurią vadina antraisiais namais, o šeimos ir verslo derinimo ji nelaiko iššūkiu.
„Viskas vyksta kartu – vaikai savaitgaliais atvyksta į saloną, padeda paprastais darbais. Taip jie mokosi atsakomybės ir bendrystės“, – sako ji.
Kalbėdama apie ateitį, G. Adomaitytė pabrėžia, kad didžiausią prasmę mato žmonių bendradarbiavime.
„Sinergija tarp žmonių yra didžiausia vertybė“, – įsitikinusi ji.
Kitoms moterims verslininkė pataria nebijoti klaidų.
„Jos yra didžiausias mokytojas. Verslas – tai ne tik skaičiai, bet ir galimybė kurti, augti ir daryti tai, kas svarbu“, – sako ji.
Vakarą pagyvino įdomios istorijos
Rašytoja Jovita Mazina verslumą sieja su kūrybine drąsa ir atsakomybe už savo idėjas.
„Versli moteris nebūtinai yra ta, kuri turi įmonę ar skaičiuoja pelnus. Tai mąstymas – gebėjimas kurti, prisiimti atsakomybę ir nebijoti būti kitokia“, – sako ji.
Savo veiklos pradžioje knygų rašymo ji nelaikė verslu.
„Tai buvo savirealizacija ir vidinis džiaugsmas. Norėjosi kurti vaikams istorijas, kurios būtų ne tik smagios, bet ir paliktų vertybinę žinutę. Galvojau ne apie strategijas, o apie vaikų akis, kurios skaitydamos patikėtų stebuklu“, – pasakoja autorė. Tik vėliau, jos teigimu, kūryba natūraliai tapo ir profesine veikla.
Pagal išsilavinimą ekonomistė, baigusi studijas KTU, ji yra dirbusi ir tradicinį darbą – banke bei odontologijos klinikoje.
Didžiausią įkvėpimą rašytoja sako patirianti susitikimuose su vaikais.
„Kartą berniukas rimtai paklausė, ar mano knygos personažas egzistuoja iš tikrųjų ir ar aš jį pažįstu. Tada supranti, kokia plona riba tarp fantazijos ir realybės vaikų pasaulyje“, – pasakoja J. Mazina.
Autorės teigimu, kūryba, kaip ir verslas, reikalauja nuoseklumo ir tikėjimo savo idėja.
„Kartais reikia pradėti iš naujo, kartais – klysti, bet svarbiausia judėti pirmyn“, – sako ji.
Vakarą vainikavo ir kitos viešnios – Ramunė Jakutienė i6 „Fėjos namai“, pasakojusi apie Vincento van Gogo paveikslų motyvų perkėlimą ant tekstilės, o šilko ir kašmyro ekspertė Rūta Eidintienė i6 „Silk&Cashmere by R.E“ kalbėjo apie medžiagos ir rankų darbo vertę šiuolaikiniame versle. Renginio atmosferą kūrė floristė Aurelija Vainauskaitė-Zapasnikė ir apšvietimo sprendimai, kuriuos įgyvendino „Soundtrailer.lt“.
Istorine perspektyva renginį papildė gidė Diana Valenskaitė Dubatauskienė, priminusi, kad verslios moterys Kaune veikė gerokai anksčiau nei atsirado šiuolaikiniai verslo klubai. Pasak jos, dar viduramžiais našlės perimdavo vyrų amatus ir valdydavo kepyklas, krautuves ar alaus bravorus, o XIX amžiuje moterų rankose buvo skalbyklos, siuvyklos ir pensionai.
Laikinojoje sostinėje moterys aktyviai kūrė modernų miesto veidą – valdė viešbučius, grožio kabinetus, leidyklas, organizavo kultūrinius renginius. Po vyro mirties Elžbieta Lukoševičienė perėmė „Metropolio“ viešbučio valdymą, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė gyveno iš intelektinio darbo ir formavo kultūrinį gyvenimą, o Laisvės alėjos modistės kūrė vietinę mados industriją.
Gidė priminė ir 1918 m. vasario 17-osios moterų protestą Kaune, kai per vieną dieną buvo surinkta apie 20 tūkst. parašų, reikalaujant politinių teisių. Netrukus moterims Lietuvoje buvo suteikta balsavimo teisė – viena pirmųjų Europoje.
