„Jeigu juokinga – tikrai nereiškia, kad tai nereikšminga. Toks tas gyvenimas. Juokas padeda išsivaduoti, apsivalyti. Žiūrint filmą „Badautojų namelis“ juntamas ne pasišaipymo, o išsigelbėjimo juokas žvelgiant į tą absurdišką tuometinį laikmetį“, – sako aktorius Arvydas Dapšys, šiuo metu rodomame filme „Badautojų namelis“ suvaidinęs televizijos direktorių, kuris okupantams užėmus televiziją netenka darbo.
Šiuo metu vienas žiūrimiausių filmų Lietuvoje Karolio Kaupinio absurdo komedija „Badautojų namelis“ pasakoja apie televizijos diktorę Daivą (Ineta Stasiulytė), kuri vieną dieną su šimtais kolegų netenka darbo. Energinga ir atkakli moteris pasiryžta dėl televizijos padaryti viską. Ji paskelbia bado akciją ir apsigyvena vagonėlyje priešais televizijos pastatus. Prie jos prisijungia ir televizijos direktorius.
Pasak A. Dapšio, kadangi filmas nukelia į 1991-ųjų sausį, su režisieriumi K. Kaupiniu bandoma prisiminti, kokie tuo metu buvome, įjungti prisiminimus, susivokti kas su mumis vyko ir tą būseną perduoti režisieriaus sukurtai istorijai.
„Tuomet buvo panaši emocinė savijauta, kurią jaučia filmo herojai – neapibrėžtumas, prislėgtumas, keistas elgesys. Drabužiai, tokia nerimo kupina nuotaika, niūri atmosfera, – visa tai itin tikroviškai perteikiama filme „Badautojų namelis“, nors tai nėra dokumentika“, – pasakoja A. Dapšys.
I.Stasiulytės dėstytojas, o dabar – kolega
Daugelį vaidmenų tiek kine, tiek teatre sukūrusiam aktoriui nebuvo sudėtinga įsikūnyti į televizijos direktorių Mykolą, kuris ištaria ir garsiąją filmo šūkiu tapusią frazę: „Gražu svajoti, bet yra realybė“.
„Direktorius bando išlaviruoti tarp savo sąžinės ir situacijos, į kurią pateko. Juk jis galėjo pereiti į kitą pusę, pasirinkti patogesnį gyvenimą, kas jam nebūtų labai svetima. Tačiau kažkas iš sąžinės gelmių jį pastūmėjo pasirinkti badautojų pusę. Jam teko priimti tą realybę ir stoti greta diktorės Daivos“, – šypsosi A. Dapšys.
Kartu su I. Stasiulyte kino filme jie vaidino pirmąjį kartą, tačiau pažįstami jau seniai – aktorius buvo I. Stasiulytės dėstytojas, abu jie baigę Rimo Tumino kursą. „Susitikdavome paskaitose, dabar po daugybės metų tapome kolegomis. Greitai atradome ryšį, nes turime vienodą požiūrį apie vaidybą“, – pasakoja A. Dapšys.
Filmas kaip niekad aktualus
Aktoriaus teigimu, visas sovietmečio fonas buvo nuolatinis absurdas. „Mano pusė gyvenimo prabėgo sovietmečiu. Nepaisant to, kad tai buvo jaunystė, pirmos meilės, atradimai, vis tiek tai buvo sunkus laikas. Galbūt todėl ir mano kartos žmonėms taip rezonuoja „Badautojų namelis“, jis jiems primena tą laikmetį, kurį teko išgyventi. Tuo tarpu jaunoji karta į tuos įvykius žiūri per atstumą, todėl tam tikros situacijos, posakiai, intonacijos ir net drabužiai, jiems atrodo juokingi, nors tai savo kūnu išgyvenusiems žmonėms ten sunkiau įžvelgti humorą“, – sako A. Dapšys.
Jis pastebi, kad nors laikai ganėtinai pasikeitė, žmonės labiau rūpinasi emocine sveikata, tačiau filmas dabar kaip niekad aktualus savo žinutėmis, perduodama žmogiška šiluma.
Be A. Dapšio ir I. Stasiulytės įsimintinus vaidmenis sukūrė būrys garsių lietuvių aktorių – daugelio atradimu tapęs Paulius Pinigis, Albinas Kėleris (TV serialai „Prokurorai“, „Garbės kuopa“), Eglė Mikulionytė, Algirdas Dainavičius, Jelena Kirejeva. Filmo „Badautojų namelis“ pasaulinė premjera įvyko Varšuvos kino festivalyje, jis taip pat pristatytas Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“.
Filmo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras, „Eurimages“, Čekijos kino institutas, Latvijos kino centras, „Kūrybiška Europa“, Lietuvos radijas ir televizija.
Trumpas filmo anonsas:
https://www.youtube.com/watch?v=KQ0iRiVjdR0