2023 metais Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nustatė, kad Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, pasirašydamas savivaldybės komisijoje priimtus sprendimus, supainiojo viešuosius ir privačiuosius interesus. Šią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) panaikino pirmos instancijos teismo ir VTEK sprendimus dėl galimo interesų konflikto. Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Tyrimas inicijuotas dėl 2020–2022 metais veikusios savivaldybės komisijos sprendžiančios urbanistinius, architektūrinius ir investicinius klausimus, posėdžių protokolų, kuriuos vykdydamas įstatymų numatytus įpareigojimus pasirašė Kauno meras. Meras buvo paskirtas šios komisijos pirmininku.
„Vyriausiasis administracinis teismas tik patvirtino tai, kas buvo akivaizdu – jokių pažeidimų nepadaryta. Iš karto po VTEK sprendimo komentavau, kad šis cirkas vyksta ne be užsakovų pagalbos. Gal kada laikas ir istorija juos iškels į dienos šviesą. Pats galiu tik įtarti, kam naudinga mane nuolatos bandyti juodinti. Juokingai skambėjo ir VTEK komentarai, jog tai vienas didžiausių jų atliktų tyrimų. Vis dėl to, po trijų metų teismų proceso, kaip visada, šis išpūstas burbulas subliuško. Eilinį kartą labiausiai gaila teismuose iššvaistytos energijos ir laiko“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Kauno mero V. Matijošaičio teigimu, galimoje interesų konflikto situacijoje jis elgėsi taip, kaip reikalauja įstatymas. LVAT teisėjai savo nutartyje su Kauno mero argumentais sutiko. Teismas aiškiai atskyrė sprendimo priėmimo stadiją nuo sprendimo įforminimo, konstatuodamas, kad mero nusišalinimas buvo realus ir pakankamas.
„Apie galimą interesų konfliktą komisijos narius visada informuodavau iš anksto – nusišalindavau nuo konkrečių klausimų, nedalyvaudavau jų svarstyme ir nebalsuodavau. Sprendimai komisijoje priimami balsavimo metu, kai nariai išreiškia savo valią, o protokolas tik fiksuoja tai, kas jau yra nuspręsta. Parašas po protokolu nei sukuria sprendimą, nei jį pakeičia ar leidžia jam daryti įtaką – tai yra grynai techninis dokumento įforminimo veiksmas. Jei vadovautumėmės VTEK logika, tai visi Lietuvos merai automatiškai taptų pažeidėjais, nes įstatymu numatyta, kad tik jie pasirašo tarybos posėdžių protokolus. O juk tenka ir nuo tarybos sprendimų nusišalinti merui, kuris ir pirmininkauja šiai institucijai“, – teigė V. Matijošaitis.
Kauno meras taip pat kritikavo VTEK už pernelyg platų interesų konflikto taisyklių aiškinimą. Jo nuomone, komisija nepagrįstai prilygino bet kokį formalų veiksmą sprendimo priėmimui, nors nebuvo įrodyta, kaip toks veiksmas galėjo paveikti sprendimo turinį ar sukelti realų interesų konfliktą.
Pasak V. Matijošaičio, toks aiškinimas sukurtų neproporcingą praktiką, ypač savivaldybių vadovams, kurie pagal pareigas atsako už dokumentų pasirašymą.
Teismas pabrėžė, kad vien protokolo pasirašymas po sprendimo priėmimo nelaikytinas dalyvavimu interesų konflikto situacijoje, todėl nėra pagrindo konstatuoti įstatymo pažeidimo.
„Prieš einant dirbti meru, ne vienas man sakė, kad tave už*****. Vadinamieji žurnalistiniai tyrimai, vėliau iš paskos sekantys VTEK ir kitų institucijų tyrimai sukuriami dirbtinai. Nesunku atspėti, kurios partijos atstovai už to stovi. Tokių man skirtų „tyrimų“ jau nesuskaičiuoju ant rankų pirštų ir visi jie baigiasi vienodai – pirstelėjimu šaltoje Baltijos jūroje. Ačiū Dievui, kad teisėsauga dar turi blaivaus proto. Tik pasikartosiu – baisiai gaila švaistomo teismų laiko“, – akcentavo V. Matijošaitis.
LVAT sprendimu panaikintas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas, kuriuo Kauno meras buvo pripažintas pažeidęs LR viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas.