Vasario 11 d. Mokslo ir inovacijų sklaidos centras Kaune mini Tarptautinę moterų ir mergaičių moksle dieną. Šia proga organizuojama nemokama konferencija „Moterys ir mokslas“, kurioje svečiai išgirs įdomius ir naudingus pranešimus apie pasaulį pakeitusias mokslininkes, moteris – kaip mokslo objektą ir unikalias bei ypatingas šios lyties savybes. Bene ryškiausia renginio dalis – diskusija, kurioje bus aptariami Lietuvos mokslininkų tyrimo objektai, karjeros iššūkiai ir stereotipų vertinimas.
Įkvepiantys pranešimai
Trečiadienio vakarą „Mokslo saloje“ pradės Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto ir Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkė – dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė. Ji skaitys pranešimą „Moterys, pakeitusios mokslą: pasaulio mokslininkės ir išradėjos“. „Mokslo salos“ ambasadorė ragina kartu aptarti moterų indėlį į mokslą ir daugiau sužinoti apie svarbiausius jų atradimus.
„Kviečiu pažinti, įvertinti ir pasidžiaugti tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio mokslininkių pasiekimais. Tikiu, kad mano pranešime pasakojamos istorijos įkvėps jaunąją kartą smalsauti, drąsiau pasitikėti savimi ir toliau aktyviai domėtis mokslu“, – sakė M. Mackoit-Sinkevičienė.
Antroji pranešimų dalyje pasirodys mokslo žurnalistė, komunikatorė ir edukatorė – Goda Raibytė-Aleksa. „Mokslo salos“ ambasadorė kalbės Lietuvoje itin mažai tyrinėta tema – „Moteris – mokslo objektas“. Laimėjusi EMBO Maria Leptin mokslo žurnalistikos stipendiją 2025 metais, pranešėja gilinosi kaip moterų sveikata atsispindi mokslo sistemoje – nuo politikos iki laboratorijų. Ji neslepia, kad tyrimų rezultatai šokiruoja.
„Paaiškėjo, kad moterų sveikata vis dar laikoma nišine, netgi tabu tema – niekas neskaičiuoja, kiek viešo finansavimo jai skiriama, daugelyje tyrimų lytis nėra analizuojama kaip biologinis veiksnys, o tokios sritys kaip menopauzė, lėtinis skausmas ar gimdymo traumos lieka už mokslo prioritetų ribų. Tai nėra atsitiktinumas – tai sisteminė akloji zona, kuri reiškia vėlyvas diagnozes, netinkamą gydymą ir realią žalą pacientėms. Kviečiu ateiti į renginį, kur kartu pasidžiaugsime mokslininkių pasiekimais, bet ir pakalbėsime apie temas, kurios svarbios, bet dažnai lieka pamirštos“, – komentavo G. Raibytė-Aleksa.
Pranešimų sekciją vainikuos neurobiologė, Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė ir dėstytoja dr. Ramunė Grikšienė. Jos tema – „Moters smegenų ir hormonų sąveika: biologija, kuri formuoja mūsų unikalumą“. Mokslininkė kvies iš arčiau susipažinti su moterų ir mergaičių fiziologiniais ypatumais.
„Smegenų ir hormonų sąveika ne tik daro mus šiek tiek „nestabiliomis“, ką neretai juntame pačios ir vis dar galime išgirsti iš aplinkinių kaip kritiką, bet ir suteikia išskirtinių privalumų – nuo aštresnės atminties iki gilesnės empatijos bei didesnio lankstumo tada, kai mums to reikia labiausiai. Suprasdamos šiuos procesus, mes galime dar geriau išnaudoti savo potencialą“, – teigė R. Grikšienė.
Diskusija paneigianti stereotipus
Po pranešimų serijos, konferencijos lankytojai kviečiami į atvirą diskusiją, kurioje savo mintimis ir įžvalgomis pasidalins solidūs Lietuvos mokslo pasaulio atstovai: dr. Simona Liukaitytė-Suszczynska, prof. dr. Ieva Plikusienė, dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė, dr. Ramunė Grikšienė, prof. Karolis Ažukaitis ir Justas Nugaras. Pokalbį moderuos – Goda Raibytė-Aleksa.
Diskusijos dalyviai mielai plačiau papasakos apie savo tyrimų ir darbo objektus, pasidalins įžvalgomis apie moterų bei vyrų karjeros iššūkius, kartu ieškos būdu kaip galima nugalėti šiandien vis dar gajus lyčių stereotipus.
Mokslininkių patirtys rodo, kad visuomenėje paplitusios klišės dažnai riboja jų matomumą ir pripažinimą. Mergaitėms matant lyčių šališkumą, retėja jų profesijos pasirinkimas STEM kryptyse, o tai ilgainiui lemia mažesnę specialistų įvairovę.
„Visuomenė praranda skirtingas perspektyvas, kurios yra būtinos sprendžiant sudėtingas problemas, o verslas netenka talentų ir inovacijų kūrėjų. Taip pat visuomenėje įsitvirtina klaidingas įspūdis, kad mokslas skirtas ne visiems, o tai silpnina pasitikėjimą mokslu ir mažina juo grįstą sprendimų priėmimą įvairiose srityse“, – sako Fizinių ir technologijos mokslų centro ir Vilniaus universiteto mokslininkė bei dėstytoja prof. dr. Ieva Plikusienė.
Šiai nuomonei pritaria ir kita diskusijos viešnia – fizikos mokslų daktarė, „Light Conversion“ optinių ir lazerinių sistemų inžinierė dr. Simona Liukaitytė-Suszczynska:
„Moterų kelią moksle formuoja ne vienas sprendimas, o daugybė kliūčių – nuo ankstyvų stereotipų iki iššūkių, su kuriais susiduria dirbančios mamos. Man svarbu, kad galiausiai vienintelė riba moterims moksle būtų jų pačių pasirinkimas“.
Apie apsisprendimo svarbą, renkantis profesiją bei su šia sritimi susijusias klaidingas visuomenės nuostatas, kalbės ir diskusijoje dalyvausiantys vyrai. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų akademinių reikalų direktorius Justas Nugaras teigia:
„Medicinos srityje istoriškai ilgą laiką dominavo vyrai, bet šiandien tendencija kiek kitokia. Į šias studijas įstoja daugiau merginų, nei vaikinų, kurios mielai renkasi ne tik gydytojos, bet ir mokslininkės kelią”.
Su stereotipiniu požiūriu, renkantis profesiją susiduria ne tik moterys, bet ir vyrai. Apie tai daugiau papasakos gydytojas, vaikų nefrologas, klinicistas-mokslininkas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslo ir inovacijų prodekanas Karolis Ažukaitis.
Mokslininkas teigia, kad jau nuo mažų dienų augo stereotipus laužančioje aplinkoje, kuri vėliau formavo jo tolimesnius pasirinkimus:
„Susidūriau su įvairiomis reakcijomis pasirinkdamas studijuoti vis dar santykinai nepopuliarią bei neretai nevyriška laikomą specialybę. Egzistuoja stereotipas, tarsi moterims labiau tinka dirbti su vaikais, nes jiems reikia švelnumo ir kantrybės, kurie, suprask, vyrams mažiau būdingi“.
Gydytojas neslepia nusivylimo, kuris aplankė pradėjus mokslinę karjerą. Anot jo, lyčių stereotipas gajus net ten, kur maksimalus objektyvumas ir nešališkumas turėtų būti laikomi vienais iš pamatinių principų:
„Deja, ši teorija akivaizdžiai neapsaugo nuo stereotipų nulemto šališkumo, vertinant mokslininkų pasiekimus, galimybes ar karjeros perspektyvas. Manau, kad greta kompleksinių priemonių, nukreiptų į stereotipų poveikio mažinimą, klišiniams įsitikinimams prieštaraujančių pavyzdžių viešumas ir matomumas – vieni iš esminių kelių, siekiant maksimalios kuriamos vertės moksle. Žmogaus pasiekimus gali lemti gebėjimai ir žinios, o ne lytis ar kitos charakteristikos“, – sakė K. Ažukaitis.
„Mokslo sala“ ragina atsikratyti stereotipų ir ateiti į „Moterys ir mokslas“ renginį visus – bet kurio amžiaus moteris ir mergaites, vyrus ir berniukus. Nors iš pirmo žvilgsnio, temos gali pasirodyti sudėtingos ar nišinės, konferencijos komanda įsitikinusi, kad amžiaus ar lyties cenzo, mokslo ir atradimų pasaulyje nėra.
Konferencija „Moterys ir mokslas“ – atvira ir nemokama visiems. Norint dalyvauti renginyje, nebūtina įsigyti centro programų bilietų, bet reikalinga išankstinė registracija. Daugiau informacijos – bit.ly/moterysirmokslas.