Sinoptikams įspėjant apie lijundrą, rimtas žiemos išbandymas laukia ne tik vairuotojų ir pėsčiųjų, bet ir nekilnojamojo turto savininkų. Mindaugas Balinskas, „Compensa Vienna Insurance Group” žalų departamento vadovas, atkreipia dėmesį, jog lijundra – vienas klastingiausių žiemos reiškinių, kelis kartus padidinančių traumų ir eismo įvykių tikimybę, todėl ypač svarbu žinoti, kaip apsisaugoti patiems ir apsaugoti savo bei kitų turtą. Ekspertas įspėja, kad yra dvi grupės žmonių, kuriems šis reiškinys statistiškai yra pavojingiausias dėl traumų tikimybės.
Kaip pasirūpinti turtu?
Jei po buvusio gausaus snygio ant stogo vis dar likęs sniego sluoksnis, prasidėjus lijundrai ar šlapdribai, stogo konstrukcijos gali neatlaikyti didelio jo svorio. Šlapias sniegas ypač pavojingas senesnių pastatų stogams ar lengvesnėms, pavyzdžiui, šiltnamių, stoginių konstrukcijoms. Įlūžus pastato stogui, nuostoliai gali siekti dešimtis tūkstančių eurų.
„Prieš prasidedant lijundrai, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į sniego sluoksnį ant stogų, bet ir varveklius, prireikus juos operatyviai pašalinti arba, jei tokios galimybės nėra, teritoriją aptverti. Nuo stogų valant sniegą taip pat būtina laikytis saugumo reikalavimų – aptverti teritoriją, kad krintantis sniegas nesužalotų praeivių”, – primena M. Balinskas.
Staiga prasidėjusi lijundra gali pridaryti bėdų ir automobilių vairuotojams. Įspėjant apie lijundrą, automobilius rekomenduojama statyti toliau nuo medžių ir pastatų stogų. Sniegu aplipusios ir apledėjusios medžių šakos gali neatlaikyti svorio ir lūždamos nukristi ant šalia esančių automobilių.
Vairuojant, kai negalima atidėti kelionių, būtina išlikti atidiems keliuose, nes dėl pailgėjusio stabdymo kelio padidėja eismo įvykių tikimybė, todėl būtina pasirinkti saugų greitį ir laikytis pakankamo atstumo nuo priekyje esančio automobilio.
Neretai pasitaiko atvejų, kuomet nuo sunkiasvorių transporto priemonių stogo nukritęs šlapio ir suledėjusio sniego gabalas apgadina pro šalį važiuojančias transporto priemones. Tokių žalų vidutinis draudimo išmokų dydis svyruoja apie 600 eurų, o didžiausia užfiksuota žala siekė 6,5 tūkst. eurų.
Ko nedaryti?
- Neskubėkite. Kelionei skirkite bent dvigubai daugiau laiko nei įprastai. Stabdymo kelias paviršių padengus ledu gali pailgėti iki 10 kartų, todėl laikykitės pakankamo atstumo nuo kito automobilio.
- Neignoruokite kelininkų ir specialiųjų tarnybų perspėjimų.
- Venkite statyti automobilius po medžiais ar arti pastatų, nuo kurių gali kristi varvekliai ar sniego nuošliaužos.
- Nelieskite elektros laidų, venkite būti po elektros perdavimo linijomis.
Kaip sumažinti traumų tikimybę?
Jei yra galimybė, prasidėjus lijundrai patariama likti namuose. Tai ypač aktualu senjorams ir vaikams iki 14 metų, kurie statistiškai patiria daugiausia traumų.
„Mūsų statistika rodo, kad vidutinis draudimo išmokų, susijusių su smulkiomis traumomis, dydis 2025 metais svyravo apie 300 eurų. Vis dėlto, kiekvienas atvejis yra individualus ir priklauso nuo kliento pasirinktos draudimo sumos – pavyzdžiui, didžiausia išmoka už tokio pobūdžio traumą pernai siekė 2500 eurų”, – skaičiuoja žalų departamento vadovas M. Balinskas.
- Siekiant išvengti skaudžių nelaimių ir gydymo išlaidų, rekomenduojama rinktis kokybiškus žieminius batus. Tokių batų padas įprastai gaminamas iš minkštesnės gumos, kuri išlaiko savo savybes ir neslysta net esant minusinei temperatūrai.
- Ortopedinių gaminių parduotuvėse galima įsigyti specialius apkaustus, kurie tvirtinami prie avalynės ir geriau sukimba su žemės paviršiumi.
- Šaligatviams pasidengus ledu, patariama eiti nedideliais žingsneliais, šiek tiek sulenkus kelius. Rankų patariama nelaikyti rankų kišenėse, o krentant jomis nesaugoti nugaros, bandyti nusileisti ant sėdmenų ar šono, saugoti galvą.
- Svarbu nepamiršti, kad ypač atsargiai reikėtų įlipti ir išlipti iš transporto priemonių – rekomenduojama pasiremti į automobilio dureles, naudojantis viešuoju transportu – laikytis už turėklų.