Duomenys šiandien tampa nauja nafta. Kol pasaulis matuoja dirbtinio intelekto proveržį terabaitais ir teravatvalandėmis, Lietuva turi retą progą įšokti į pirmuosius greitėjančio traukinio vagonus. Ar išnaudosime šansą tapti Šiaurės Europos duomenų centrų lydere?
Skaitmeninė ekonomika sparčiai perrašo pasaulio ūkio taisykles. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2024 m. skaitmeninės ekonomikos apžvalgoje pažymima, kad per pastarąjį dešimtmetį informacinių ir ryšių technologijų sektorius EBPO šalyse augo vidutiniškai 6,3 proc. kasmet, o 2023 m. šoktelėjo net iki 7,6 proc. – tris kartus sparčiau nei bendra ekonomika. Tai aiškus signalas: šalys, kurios šiandien investuoja į duomenų infrastruktūrą, rytoj diktuos tempą visam regionui.
Verslui duomenų infrastruktūra nėra abstrakti sąvoka. Ji lemia paslaugų greitį, veiklos stabilumą ir tai, kiek įmonės kontroliuoja savo kritinius duomenis. Vietinė, patikima infrastruktūra leidžia kurti lankstesnius hibridinius IT modelius – derinti pasaulinės debesijos mastelį su šalia esančia baze, kuri užtikrina greitį, saugumą ir atsparumą.
Lietuvos pranašumai globalioje rinkoje
Ši dinamika Lietuvai atveria unikalią galimybę. Neturėdami gausių gamtinių išteklių, galime pasiūlyti tai, kas šiandien ypač vertinama: stiprią technologinę kompetenciją, augančius atsinaujinančios energetikos pajėgumus ir gebėjimą gana greitai įgyvendinti strateginius projektus.
Tarptautinė energetikos agentūra 2025 m. įvertino, kad duomenų centrai 2024 m. sunaudojo 415 TWh elektros – apie 1,5 proc. pasaulinės elektros energijos. Prognozuojama, kad iki 2030 m. šis skaičius šoktelės beveik tris kartus, daugiausia dėl dirbtinio intelekto plėtros. Tai reiškia, kad konkurencinį pranašumą įgis šalys, galinčios užtikrinti patikimą ir žalią energijos tiekimą
Energetikos pusėje Lietuva turi, kuo didžiuotis. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2024 m. Lietuvoje pagaminta daugiausia elektros energijos nuo 2009 m. – 7,76 TWh, o 70 proc. elektros gamybos šalyje sudarė atsinaujinančių išteklių energija. Sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais sustiprino sistemos patikimumą, kuris yra kritiškai svarbus duomenų centrams.
Galimybę šalyje vystyti duomenų centrus sustiprina ir naujoji teisinė aplinka. Nuo 2025 m. lapkričio 1 d. įsigaliojęs „Investicijų greitkelis“ leidžia strateginius projektus pradėti per kelis mėnesius, o laisvosiose ekonominėse zonose – dar greičiau.
Talentų bazė – dar vienas Lietuvos pranašumas. Dešimtmečius buvome paslaugų centrų šalis, todėl turime didelę IT ir technologijų specialistų bendruomenę. Dalį jų galima greitai perkvalifikuoti duomenų centrų veiklai, energijos valdymui ar tvarumo analizei ir taip kurti vietinę, tvarią specialistų ekosistemą.
Rinka jau pereina nuo planų prie realių investicijų. Pavyzdžiui, „Telia“ Vilniaus pašonėje pradeda naujo duomenų centro statybas. 26 mln. eurų investicijos pareikalavęs projektas integruosis į esamą duomenų centrų tinklą ir prisidės prie vietinės, aukšto patikimumo infrastruktūros stiprinimo. Tai leis verslui taikyti hibridinį modelį: dalį kritinės IT infrastruktūros laikyti Lietuvoje, didinant lankstumą ir atsparumą, kartu išlaikant galimybę naudotis globaliomis debesijos platformomis ir augti tarptautinėse rinkose.
Pasipriešinimo ekonomika
Šis šansas Lietuvai svarbus ne tik ekonomine, bet ir geopolitine prasme. Gyvendami šalia agresyvaus kaimyno negalime sau leisti stagnacijos, paremtos neapibrėžtumu. Jei šiandien nuspręstume neinvestuoti ir nekurti, manydami, kad bet kokį progresą ateityje gali sugriauti krizės, iš esmės atsisakytume savo augimo ir konkurencingumo dar iki joms įvykstant.
Todėl svarbiausias atsakas – kryptingas veikimas jau dabar. Investicijos į verslui reikalingą skaitmeninę infrastruktūrą, tokią kaip duomenų centrai, itin spartus interneto ryšys, vystoma 5G Standalone technologija, sudaro sąlygas Lietuvos verslui kurti aukštos pridėtinės vertės sprendimus. Būtent per ekonominį stiprumą, technologinį savarankiškumą ir nuoseklų inovacijų vystymą kuriamas ilgalaikis valstybės proveržis ir atsparumas.
Jeigu valstybė, energetikos sektorius ir technologijų ekosistema veiks išvien, Lietuva gali tapti regiono lydere – švarios skaitmeninės ekonomikos centru Šiaurės Europoje. Tam reikia ne trumpalaikių sprendimų, o sistemingo augimo ir aiškios krypties. Ir dabar tam – palankiausias metas.
Aurimas Žlibinas, „Telia“ verslo klientų vadovas