LRT kartu su partneriais – Lietuvos policija, Lietuvos banku ir Lietuvos bankų asociacija – tęsia visuomenės informavimo kampaniją „Padėk ragelį“. Ja gyventojai raginami nesivelti į sukčių kuriamą spaudimą, laiku nutraukti pokalbį ir apsaugoti savo pinigus bei asmens duomenis.
Kilus bent menkiausiam įtarimui, svarbu padėti ragelį, nutraukti susirašinėjimą ir susisiekti su institucijomis oficialiais kontaktais. Policija pabrėžia, kad kuo ilgiau žmogus kalba su sukčiumi, tuo didesnė tikimybė pasiduoti įkalbinėjimams ir padaryti klaidą. Finansų įstaigos primena, jog sukčiai dažniausiai siekia išvilioti prisijungimo duomenis, PIN kodus ar kitą identifikavimo informaciją.
Kodėl pauzė veikia: emocija trumpam užgožia racionalų sprendimą
Klinikinė psichologė, Jungo krypties psichoterapeutė Kamilė Butkevičiūtė-Astrauskienė sako, kad daugelis apgavysčių suveikia ne dėl žmogaus naivumo, o todėl, kad sukčiai sąmoningai sukuria situaciją, kurioje sprendimai priimami vedami emocijos. Sukčiavimo schemose dažnai siekiama sukelti intensyvų jausmą – nerimą, skubą, grėsmę ar net stiprų viltingumą, kad žmogus padarytų tai, ko ramiai mąstydamas niekada nedarytų. Tokiu metu kritinis mąstymas susilpnėja, o sprendimai tampa impulsyvūs.
„Pauzė yra trumpas sustojimas, kuris grąžina kontrolę. Visada siūlau labai paprastą vidinį stabtelėjimą: pirmiausia įvardyti, ką jaučiate – nerimą, spaudimą ar skubą. Tuomet pagalvoti, kas su jumis daroma, kodėl verčiama veikti čia ir dabar. Tik po to verta pereiti prie faktų – perskambinti oficialiu numeriu, pasitarti su artimu žmogumi, pasitikrinti informaciją“, – sako K. Butkevičiūtė-Astrauskienė.
Pavojinga manyti, kad „man taip nenutiks“
Viena žalingiausių nuostatų, pasak psichologės, yra įsitikinimas, jog apgavystės paliečia tik kitus. Toks mąstymas mažina budrumą, o sukčiai, savo ruožtu, taikosi į tai, kas konkrečiam žmogui tuo metu jautriausia. Vienus labiau paveikia finansinis nerimas, kitus – romantinės viltys ar tariamas institucijų autoritetas. Kai tema paliečia asmeniškai, manipuliacija tampa ypač veiksminga.
„Kai visuomenėje įsigalėjęs požiūris, kad apgaunami tik patiklūs žmonės, nukentėjusieji dažniau gėdijasi ir slepia tai, kas nutiko. Toks delsimas gali kainuoti labai brangiai, nes sumažina galimybes laiku sustabdyti veiksmus. Reikia prisiminti, kad sukčiavimas yra nusikaltimas, o kaltės jausmas neturi užrakinti žmogaus tyloje“, – pabrėžia K. Butkevičiūtė-Astrauskienė.
Autoriteto efektas – dažnas sukčių kabliukas
Kampanijos metu atkreipiamas dėmesys, kad sukčiai dažnai apsimeta bankų darbuotojais ar pareigūnais, kalba įtikinamai, kuria oficialumo įspūdį ir skubina. Psichologė aiškina, kad tokiose situacijose suveikia autoriteto efektas – žmogus ieško tvirto pagrindo ir gali per greitai patikėti institucijos vardu.
Todėl policija ir kampanijos partneriai nuolat primena, jog pareigūnai neprašo prisijungimo duomenų ar slaptažodžių, o finansų įstaigos nereikalauja konfidencialios informacijos telefonu ar žinutėmis. Spaudimas, grasinimai paskyros blokavimu ar raginimas skubiai patvirtinti veiksmus yra vieni dažniausių sukčiavimo požymių.
Ką daryti, kai jaučiamas spaudimas
Pasak K. Butkevičiūtės-Astrauskienės, vienas aiškiausių signalų, kad vyksta manipuliacija, yra nuolatinis skubinimas. Jei teigiama, kad pasiūlymas galioja tik dabar arba sprendimą būtina priimti nedelsiant, tai dažniausiai reiškia, jog verta sustoti. Tikri pasiūlymai neišnyksta per pusvalandį, o jei „proga“ dingsta, labai tikėtina, kad tai ir buvo kabliukas.
Kampanija „Padėk ragelį“ ragina nutraukti pokalbį ar susirašinėjimą, neatskleisti jokių duomenų ir nepatvirtinti veiksmų, kurių patys nepradėjote. Padėjus ragelį, rekomenduojama pačiam susisiekti su banku oficialiu numeriu ir pasitikrinti informaciją. Įtarus sukčiavimą ar tapus jo auka, svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos. Psichologė taip pat pabrėžia, kad įtraukus artimą žmogų dažnai nutrūksta manipuliacijos grandinė – sumažėja baimė, o sprendimai tampa racionalesni.
Daugiau informacijos apie kampaniją – čia.