Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko tarptautinė konferencija, skirta smurto šeimoje temai. Konferencijoje „Imperial Experiences in Family Violence: Crimes and Criminology in 19th–20th Centuries“ kelti klausimai apie tai, kaip XIX–XX a. imperinėse ir postimperinėse erdvėse buvo suvokiamas, reguliuojamas ir vaizduojamas smurtas artimoje aplinkoje. Konferenciją organizavo Helsinkio universiteto Aleksanteri instituto ir Lietuvos istorijos institutas.
Konferencijoje dalyvavo virš dvidešimt smurto problemos tyrėjų iš Suomijos, Izraelio, Didžiosios Britanijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos, Vokietijos, Airijos, Ispanijos, JAV. Atidarymo dieną sveikinimo kalbas sakė Nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė, Lietuvos istorijos instituto direktorius doc. dr. Aurimas Švedas ir Helsinkio universiteto Aleksanteri instituto prof. dr. Marianna Muravyeva, konferenciją finansuojančio FEVER tyrimų projekto vadovė.
Kultūrinės ir institucinės smurto šeimoje ištakos XIX-XX a.
Smurtas šeimoje dažnai suvokiamas kaip šiuolaikinė problema, siejant smurto ištakas tiesiogiai su šeimų dabartinėmis socialinėmis situacijomis, ir kurią spręsti įprastai mėginama plėtojant valstybės socialinės apsaugos sistemas. Tačiau konferencijoje smurto šeimoje tema nagrinėta istoriniu atžvilgiu, suvokiant problemą kaip istoriškai susiklosčiusių socialinių ir politinių veiksnių padarinį. Tyrėjai domėjosi, kaip XIX–XX a. formavosi lyties, disciplinos ir šeimos kontrolės praktikos, kaip kito smurto šeimoje vaizdiniai literatūroje, ir kokios smurto sąsajos su rasės ir lyties sampratomis bei disciplinavimo mechanizmais autoritarinėse valstybėse.
Pirmąją konferencijos dieną pagrindinį pranešimą skaitė viena žymiausių smurto istorijos tyrėjų, istorikė, profesorė emeritė Joanna Bourke (Birbeko universitetas, Londonas). J. Bourke pranešime „‘The Things They Do For Love’: Female Violence and Psychiatry in the UK, US, and Canada“ analizavo, kaip XX a. psichiatrija aiškino moterų smurtą šeimoje ir kuo šie aiškinimai skyrėsi nuo vyrų smurto interpretacijų. Pranešime aptartos nusikaltėlės moterys, kurios anglakalbiame pasaulyje laikomos „blogio ikonomis“ – Myra Hindley, Rosemary West, Aileen Wuornos, Karla Homolka ir Karla Faye Tucker – jų biografijas analizavusi J. Bourke atskleidė, kad dalis jų patyrė smurtą artimoje aplinkoje. Pranešėja nagrinėjo, kaip visuomenė suvokia moterų smurtą ir kokie socialiniai bei istoriniai veiksniai formuoja šį požiūrį.
Atskleidė temų įvairovę – nuo teisės iki literatūros
Sabina Mompó Toribio (Barselonos universitetas) analizavo priemones prieš seksualinį smurtą autoritarinėje Ispanijoje (1923–1949), nagrinėdama jos teisinę sistemą ir kultūrines normas. Ginger Frost (Samfordo universitetas, JAV) tyrė XX a. 4-ojo dešimtmečio britų spaudą, keldama klausimus apie smurtą rasiniu aspektu mišriose šeimose. Lisa Hellriegel (Brėmeno universitetas) gilinosi į seksualinio smurto bylas Veimaro Respublikos ir nacių Vokietijos laikotarpiu, atskleisdama aukų balsus archyviniuose dokumentuose. Birutė Avižinienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) nagrinėjo, kaip XIX a. pabaigos – XX a. pradžios moterų literatūroje atsiranda bandymai kalbėti apie smurto įveiką, kai tuo metu smurtas buvo laikomas socialiai priimtina norma.
Galima teigti, kad mokslininkų, tyrinėjančių Lietuvos kontekstą, Sigitos Černevičiūtės (Helsinkio universitetas), Roberto Každano (Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas), B. Avižinienės (Literatūros ir tautosakos institutas) ir Monikos Rogers (Lietuvos istorijos institutas), darbuose išryškėja tos pačios viešojo diskurso tendencijos: aukos kaltinimas ir alkoholio vartojimo įvardijimas kaip pagrindinės smurto priežastys, nesigilinant į gilesnes, socialinio pobūdžio šio reiškinio priežastis – stereotipines lyčių roles įtvirtinančius galios santykius, kuriuose moterys ir vaikai yra priversti paklusti vyrui.
Diskutuota, kaip mokslas gali padėti smurto prevencijai
Antrąją konferencijos dieną nevyriausybinių organizacijų atstovai ir mokslininkai diskutavo, kaip akademiniai tyrimai gali prisidėti prie smurto prevencijos. Ši sesija sujungė istorinę perspektyvą su šiandienos iššūkiais. Diskusijoje dalyvavo istorikė dr. Sigita Černevičiūtė (Helsinkio universitas Aleksanteri institutas), teisės tyrėja Valentina Frolova (Helsinkio universitetas Aleksanteri institutas), psichologė dr. Giulia Lausi (Vilniaus universitetas), NVO atstovė Dovilė Masalskienė (Moterų informacijos centras), švietimo tyrinėtojas dr. Vaidas Viršilas (Lietuvos probacijos tarnyba). Pokalbį moderavo teisininkė, lyčių lygybės ekspertė ir viena iš NVO „Ribologija“ įkūrėjų Rugilė Butkevičiūtė. Įvairių sričių specialistų įžvalgos leido pažvelgti į smurto problematiką iš skirtingų kampų – nuo teisės ir psichologijos iki švietimo ir praktinės pagalbos mechanizmų.
*
Ši konferencija yra Suomijos mokslinių tyrimų tarybos finansuojamo projekto „Till Death Do Us Part: Four Epochs of Violence in Every Family in Russia – What Makes it Russian?“ (FEVER), dalis. Projekto tikslas – taikant istorijos, teisės, sociologijos ir lyčių studijų perspektyvas atskleisti, kodėl šiuolaikinėje Rusijoje smurtas artimoje aplinkoje yra toks paplitęs, kur slypi jo šaknys, bei kokią įtaką jis turi visuomenės ir valstybės raidai. Projekto tyrėjai siekia prisidėti prie pasaulinių diskusijų apie smurtą ir siūlo kartu ieškoti prevencijos būdų tiek Rusijoje, tiek už jos ribų.
Konferencijos partneriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Dublino universiteto kolegija, NVO „Ribologija“, Šeimos, moterų ir vaikų istorijos tyrinėtojų tinklas, Latvijos nacionalinis archyvas ir Lietuvos kriminologų asociacija.