Darbuotojai Lietuvoje ima sukti galvą, ką daryti su II pakopos pensijų fonde sukauptomis lėšomis – ar atsiėmus dalį jų užteks lėšų pragyventi pensiniame amžiuje. Į pagalbą skuba darbdaviai: jie siūlo ne tik prisidėti prie kaupimo, bet ir kitas priemones, didinančias žmonių galimybes daugiau užsidirbti ateityje. Darbdaviams tai – strateginė investicija, turint galvoje kritiškai senstančią Lietuvos darbo jėgą.
III pakopos pensijų kaupimas išsiskiria tuo, kad darbuotojas gali laisvai pasirinkti įmokų dydį, fondą ir rizikos lygį. Papildomą impulsą suteikia tai, kad prie jo įmokų gali prisidėti ir darbdavys, dažnai tokiu pat dydžiu. „Kai mėnesinė įmoka padvigubėja, kaupimas tampa gerokai spartesnis: pavyzdžiui, per dešimt metų vidutinį atlyginimą gaunantis mūsų darbuotojas gali sukaupti iki 30 tūkst. eurų papildomų lėšų, nevertinant investicinės grąžos“, – sako Inga Abraškevičė, „Telia“ Atlygio ir naudų vadovė.
Norint užsitikrinti orią senatvę, rekomenduojama pasiekti bent 70-80 proc. buvusių žmogaus pajamų pensijos lygį. Tam vien tik „Sodros” ir II pakopos pensijos nepakaks – reikalingas papildomas kaupimas. Vis dėlto dalyvavimas III pakopos pensijų fonduose Lietuvoje dar nėra tapęs populiariu įpročiu nei kas mėnesį atidedant patiems, nei kaupiant kartu su darbdaviu.
Šių metų viduryje III pakopos fonduose kaupė 8 kartus mažiau – vos apie 176 tūkst. gyventojų – nei II pakopoje, kurioje dalyvavo kiek daugiau nei 1,4 mln. žmonių. Daug gyventojų šią galimybę atranda tik dabar, o lietuvių įsitraukimas į šias programas yra vis dar gerokai kuklesnis nei Vakarų Europos šalyse, kur papildomi pensijų planai darbovietėse jau seniai tapę įprasta atlygio dalimi: pavyzdžiui, Švedijoje darbuotojų ateičiai kaupia apie 90 proc. darbdavių.
Tai reiškia, kad dauguma šalies dirbančiųjų finansinius ateities klausimus vis dar sprendžia savarankiškai, nors pamažu daugėja darbdavių, kurie praktiškai demonstruoja, kiek gali lemti papildomas kaupimas.
Finansinis saugumas tampa darbuotojų prioritetu
Nors tarp darbdavių ši priemonė dar nėra plačiai paplitusi, naujausias „SEB Life and Pension Baltic SE“ tyrimas atskleidžia, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų darbdavio įmokas į pensijų fondą laikytų ne tik svarbia, bet ir viena labiausiai motyvuojančių darbo naudų.
„Kas antras apklaustasis teigė, kad įmonėje, kuri kaupia darbuotojų ateičiai ir taiko sąžiningo atlygio politiką, liktų dirbti ilgiau, o daugiau nei trečdalis (38 proc.) sutiko, kad toks darbdavio įsipareigojimas skatintų aktyviau prisidėti prie ilgalaikių įmonės tikslų“, – teigia „SEB Life and Pension Baltic SE” Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė.
Dešimtmetis, vertas 30 tūkst. eurų
Viena pirmųjų Lietuvos įmonių, kurios III pakopos pensijų kaupimo programą su darbdavio priedu pasiūlė dar prieš dešimtmetį, buvo „Telia“. Šiandien tai – viena mėgstamiausių įmonės darbuotojams siūlomų galimybių.
Pagal „Telia“ taikomą modelį, darbuotojų, kurie nusprendžia kaupti III pakopos pensijai, įmokos yra padvigubinamos – prie darbuotojo skiriamos sumos įmonė prisideda tokio pat dydžio įmoka. Tokiu būdu, gaunant vidutinį atlyginimą šioje bendrovėje, neįskaičiuojant investicinės grąžos per 10 metų pensijai galima papildomai sukaupti iki 30 tūkst. eurų prieš mokesčius.
„Telia“ Atlygio ir naudų vadovės teigimu, šis sprendimas, prieš dešimtmetį buvęs naujovė, šiandien tapo natūraliu įmonės kultūros elementu: „Kai pradėjome, rinkoje tokių iniciatyvų beveik nebuvo. Žinojome, kad norime padėti žmonėms ramiau žiūrėti į ateitį. Darbuotojai labai vertina ne tik šią, bet ir kitas naudas, susijusias su finansiniu raštingumu“.
Besirūpinantys žmonių ateitimi darbdaviai – laimi
I. Abraškevičė pasakoja, kad, turint galvoje senstančią Lietuvos darbo jėgą, finansinė pagalba darbuotojams reiškia nebe tik patrauklius III pakopos pensijų pasiūlymus: „Tai ir pagalba žmonėms, kad jie galėtų kuo ilgiau išlikti konkurencingi darbo rinkoje. Tam pasitarnauja horizontalios ir vertikalios karjeros galimybės, sveikatingumo, psichologinės gerovės ar finansinio raštingumo iniciatyvos. Taip pat – nenutrūkstami lyderystės, dirbtinio intelekto, naujausių technologijų, pokyčių valdymo mokymai, leidžiantys prisitaikyti prie spartaus skaitmeninio pasaulio tempo. Dirbantys „Telia“ žino, kad būdamas čia visada esi technologijų priešakyje“, – sako I. Abraškevičė.
Jos teigimu, įmonė tai daro tam, kad žmonės turėtų įrankius išlikti aktualūs darbo rinkoje ilgai. Be to, vyresni darbuotojai ilgainiui taps ypač reikalinga darbo rinkos dalimi – iki 2050 m. darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje gali sumažėti apie 30 procentų. Todėl investicijos į jų darbingumą, įgūdžius ir finansinį saugumą yra strateginės.
I. Pigagienė primena, kad tokios priemonės yra naudingos ne tik pačioms organizacijoms bet ir visai visuomenei. „Kaupdami darbuotojų ateičiai darbdaviai parodo, kad yra socialiai atsakingi ir jiems rūpi darbuotojų gerovė bei finansinė ateitis. Demografinės šalies tendencijos rodo, kad valstybės mokama pensija galės užtikrinti tik apie trečdalį buvusių pajamų, todėl papildomas kaupimas pensijai – būtinas“, – sako ji.
Kaip darbuotojui pradėti galvoti apie pensiją?
I. Pigagienė sako, kad pirmasis žingsnis turėtų būti labai paprastas – tiesiog skirti laiko pasidomėti ir pasiskaičiuoti savo būsimą pensiją, pasinaudojant rinkoje esančiomis pensijų skaičiuoklėmis. „Pensija dažnai atrodo kaip kažkas tolima, miglota ir dar neaktuali, kol galiausiai priartėjus prie pensinio amžiaus tampa per vėlu pradėti tuo rūpintis. Itin svarbu nors ir nedidelėmis sumomis pradėti kaupti senatvei kuo anksčiau, nes kaupiant lėšas ilgą laiką atsiranda sudėtinių palūkanų efektas – investuojamos ne tik įmokos, bet ir jų sukaupta investicinė grąža, kas gali ženkliai padidinti sukauptą sumą ilguoju laikotarpiu“, – aiškina I. Pigagienė.
Taip pat svarbu – pasidomėti, ką gali pasiūlyti darbdavys. „Ne visi žino, kad kai kuriose įmonėse darbuotojo įmoka pensijai gali padvigubėti vien todėl, kad darbdavys papildomai prisideda tokiu pačiu dydžiu prie darbuotojų mokamos pensijų įmokos. Tai gali tapti svarbia pensijai sukauptų lėšų dalimi“, – sako I. Pigagienė.