Greitesnės ir patogesnės kelionės Kaune kasmet vis labiau tampa ne siekiamybe, o realybe. Per pastarąjį dešimtmetį atnaujintos pagrindinės miesto gatvės, įrengta per 100 kilometrų naujų pėsčiųjų ir dviračių takų. Jau greitai dar didesnį komfortą užtikrins statomi trys tiltai ir viadukas. Bendrajame plane numatyti statiniai ne tik atlieps aplinkai draugiškus sprendimus, bet ir sujungs sparčiai besiplečiančius mikrorajonus.
Išsikelti prioritetai
„Imdamiesi darbų miesto infrastruktūrą tobuliname kompleksiškai. Galvojame tiek apie patogumą žmonėms, tiek ir apie miesto plėtros kryptis. Kuo daugiau tiltų mieste – tuo darniau jis juda. Tai – patvirtinta vakarietiška praktika. Naujos jungtys reiškia greitesnes keliones, mažiau nervų spūstyse ir daugiau sutaupyto laiko.
Kasmet investuojame į susisiekimo infrastruktūros gerinimą tam, kad Kaune būtų smagu leisti laiką, ilsėtis, dirbti, mokytis, džiaugtis paveldu, sutvarkytais parkais ir kitomis erdvėmis“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Kaunas susisiekimo iššūkius pradėjo spręsti kone prieš septynerius metus, rengiant miesto Darnaus judumo planą. 2019 m. lapkritį tarybos patvirtintas dokumentas tapo gairėmis, kaip būtų galima palengvinti gyventojų kasdienybę.
Lygiagrečiai išsikelti prioritetai – tolygiau paskirstyti transporto srautus, sukurti patogesnes keliones autobusais ir troleibusais, dviračiais, pėsčiomis, taip pat mažinti spūstis bei taršą.
Neabejojama, kad išsikeltus uždavinius padės įgyvendinti viadukas per A1 magistralę ir architektūriniais akcentais tapsiantys naujieji tiltai: du per Nemuną ir vienas – per Nerį.
Greičiau ir patogiau
Pasak susisiekimo inžinieriaus, bendrovės „Citystreet“ vadovo Mariaus Noreikos, Kaunas, kaip ir kiti šalies miestai, vis daugiau dėmesio skiria Europos sąjungos formuojamai miestų vystymo krypties politikai – viešajam transportui bei judėjimui pėsčiomis ar dviračiais.
„Naujos susisiekimo jungtys dažniausiai atveria naujas galimybes susisiekti greičiau ir patogiau. Šiuo atveju turėtume kalbėti ne tik apie automobilius, bet ir apie viešojo transporto maršrutų optimizavimą bei patogesnį pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimą.
Tiltai pėstiesiems ir dviratininkams vystomi kaip svarbios nemotorizuoto eismo jungtys. Jos įgalina pasiekti kitą krantą greičiau ir patogiau nei automobiliu. Nelieka jokio poreikio sėsti į automobilį ir važiuoti į miesto centrą ar senamiestį – gali labai patogiai tai padaryti pėsčiomis ar dviračiu“, – teigia susisiekimo inžinierius Marius Noreika.
Geru pavyzdžiu pateikiamas įpusėjusios tilto pėstiesiems ir dviratininkams statybos tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos. Šioje vietoje tai bus pirmoji tokia jungtis abipus upės krantų.
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Tado Metelionio teigimu, 258 metrų ilgio ir 6 metrų pločio naujasis tiltas ypač pasitarnaus kairiajame Nemuno krante pastačius valstybinės reikšmės objektą – M. K. Čiurlionio koncertų centrą.
„Greta koncertų rūmų suplanuota automobilių stovėjimo aikštelė. Toliau gyvenantys kauniečiai turės galimybę palikti savo automobilius ir salą su miesto centru pasiekti kelionę tęsiant dviračiu ar pėsčiomis“, – prideda T. Metelionis.
Tolygiau paskirstys transporto srautus
Šiemet įpusėjo ir didžiausias miesto projektas – Santakos tilto statyba tarp Brastos ir Užnemunės gatvių. 23,2 m plotyje išsiteks 4 eismo juostos ir pėsčiųjų bei dviračių eismui skirtos zonos.
Šis statinys numatomas ne tik kaip trūkstama gatvių tinklo jungtis, bet ir kaip galimybė dalį transporto nukrauti nuo Senamiesčio arterijų – Birštono, Gimnazijos, Šv. Gertrūdos ir Šauklių gatvių.
„Santakos tiltas statomas tam, kad palengvintų susisiekimą tarp visų aplinkinių mikrorajonų. Lygiagrečiai jis taps aplinkkeliu centrinei miesto daliai – nukraus dalį tranzitinio eismo nuo Senamiesčio, Naujamiesčio ir Aleksoto tilto“, – tikina Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.
Nauja arterija – jau kitąmet
Jau kitų metų pavasarį pirmosios iš keturių grandiozinių jungčių statybų finišuos ties Eigulių mikrorajonu. Čia baigiama statyti viaduką per A1 magistralę su takais bei greitėjimo ir lėtėjimo juostomis.
Susisiekimo inžinierius M. Noreika primena – rengiant bendrąjį planą nustatytas nepakankamas esamas jungčių kiekis tarp A1 ir A5 magistralinių kelių bei miesto vidaus skirstomųjų gatvių. Kaunas šią padėtį pataisys pastatydamas viaduką.
Naujasis statinys ties Ašigalio gatve ne tik pagerins susisiekimą tarp aplinkinių mikrorajonų, bet ir atliks daugiau funkcijų – pavyzdžiui, nukraus dalį transporto nuo Savanorių prospekto.
Darbymetis ties Nerimi
Kaunas vieną ambicingiausių infrastruktūros tikslų – pastatyti tris tiltus ir viaduką – išsikėlė prieš kelerius metus. Šių metų rudenį pradėtas įgyvendinti ketvirtasis projektas – jungties pėstiesiems ir dviratininkams statybos tarp Senamiesčio ir Brastos gatvių.
Čia bus pastatytas 312 metrų ilgio ir 6,5 m pločio tiltas, natūraliai įsiliesiantis į esamus takus Brastos g. ir sudarysiantis nenutrūkstamą susisiekimo jungtį dviratininkams bei pėstiesiems su Jurbarko g. žiedine sankryža.
Statinį lygiagrečiai papildys statomas Vilijampolės transporto mazgas su nauju keliu po P. Vileišio tiltu, dviem žiedinėmis sankryžomis ir takais.