Lietuvoje įdarbinti tik trečdalis negalią turinčių darbingo amžiaus žmonių, o turinčių sunkesnę negalią dirba vos 15,7 proc., rodo „Eurostat“ duomenys. Tai reiškia, kad dalis visuomenės lieka be galimybių, užimtumo ir bendruomenės – dalykų, būtinų oriam savarankiškam gyvenimui.
Kaune veikianti „Arkos“ bendruomenė bando atliepti šią spragą ir kurti erdvę, kurioje žmonės su intelekto negalia gali mokytis, augti ir atrasti savo vietą visuomenėje. Asociacijos vadovė Rūta Lašaitė pasakoja, kad organizacija atsirado iš noro suteikti prasmingos veiklos tiems, kam jos labiausiai trūksta.
R. Lašaitės teigimu, šiandien bendruomenėje veikia dienos užimtumo centras, socialinės dirbtuvės ir dveji gyvenimo namai. Socialinėse dirbtuvėse žmonės su intelekto negalia mokosi darbinių įgūdžių, o jų rankomis sukurti keramikos gaminiai parduodami internetinėje parduotuvėje ir pagal individualius verslų užsakymus.
„Lietuvoje tik 36,7 proc. darbingo amžiaus žmonių su negalia turi darbą, palyginimui, dirbančiųjų be negalios yra 78,4 proc., rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Taigi, net vystantis įvairiausioms paslaugoms, žmonėms su intelekto negalia vis dar yra daug kliūčių įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje. Kauno „Arkos“ bendruomenė įsikūrė tam, kad atlieptų prasmingos veiklos ir užimtumo poreikį žmonėms su intelekto negalia“, – sako R. Lašaitė.
Siekia mažinti atskirtį
Nors viešojoje erdvėje apie įtrauktį kalbama daugiau, realybėje žmonės su intelekto negalia tebesusiduria su išankstinėmis nuostatomis ir ribotu visuomenės supratimu apie jų galimybes.
„Bendruomenėje žmonės su intelekto negalia išmoksta spręsti kasdienes problemas, stiprinti pasitikėjimą savimi. Tai pirmas žingsnis į atskirties mažinimą ir didesnį įsitraukimą visuomenėje, kurio ir siekiame“, – teigia R. Lašaitė.
Vis dėlto, kaip pastebi bendruomenės vadovė, Lietuvos visuomenė vis dar nežino, ką iš tiesų gali žmonės su intelekto negalia, kai jiems suteikiama tinkama pagalba. Todėl tam, kad jie neliktų paribyje, tokioms asociacijoms labai svarbu veiklos matomumas, partnerystės su verslo sektoriumi ir savanorystė.
„Šiuo metu bendruomenėje yra 36 žmonės. Jau kelis metus juos skatiname išbandyti profesijas per iniciatyvą „Duo Day“, bendradarbiaujame su kultūros įstaigomis ir organizuojame veiklas, kurios plečia žmonių su intelekto negalia patirtis bei savarankiškumą. Bendruomenės nariai patys kalba mokyklose ir organizacijose — mokosi save atstovauti ir drąsiai dalintis savo istorijomis“, – sako R. Lašaitė.
Priklauso tarptautiniam tinklui
Kauno bendruomenė priklauso tarptautinei „Arkos“ federacijai, kuri vienija apie 160 tokių bendruomenių visame pasaulyje.
„Esame dalis tarptautinio tinklo, besidriekiančio nuo Prancūzijos iki Japonijos, taigi, įkvėpimo semiamės iš kitų bendruomenių patirčių. Būtent šis tinklas padeda suprasti, kaip stiprinti žmonių su intelekto negalia balsą ir kurti pagalbos sistemas, vedančias į nepriklausomą ir aktyvų gyvenimą“, – sako R. Lašaitė.
Kauno „Arkos“ bendruomenė siekia plėsti savo veiklą, kad žmonės su intelekto negalia turėtų daugiau galimybių įsilieti į darbo rinką ir kurti savarankišką gyvenimą. Tam, kad to pasiekti būtų lengviau, asociacija įsitraukė į socialiniam verslui skirtą intensyvią Lietuvos socialinio verslo asociacijos organizuojamą programą „Poveikio akademija“, kuri tęsis iki lapkričio 28 d.
„Poveikio akademijoje“ šiemet dalyvauja 10 Lietuvos socialinio verslo įmonių, kurioms organizuojamos ekspertinės mokymų sesijos, bus užtikrinta individuali mentorystė, konsultacijos. Programos pabaigoje geriausiai įvertintas socialinio verslo pristatymas laimės finansinį „Luminor“ banko paskatinimą – 3000 eurų.