Lapkričio 23 d. Lietuvos kariuomenės karinių vienetų rikiuote Vilniaus Katedros aikštėje ir paradu Gedimino prospekte paminėtos atkurtos Lietuvos kariuomenės 107-osios metinės.
„Lietuvos kariuomenės stiprybė nėra vien ginkluotė ar planai – mūsų stiprybė yra žmonės. Kiekvienas karys, nuo eilinio iki generolo, šiandien prisideda prie to, kad būtume pasirengę ginti savo valstybę. Praėję metai parodė, kad, susidūrę su krizėmis ir hibridinėmis atakomis, gebame greitai mokytis, adaptuotis ir stiprinti ne tik savo, bet ir viso NATO rytinio flango saugumą. Ir šiandien noriu pasakyti aiškiai: Lietuva turi kariuomenę, kuria gali pasitikėti“, – Katedros aikštėje sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.
Iškilmingoje rikiuotėje Vilniaus Katedros aikštėje karius sveikino J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, renginyje dalyvavo aukščiausia šalies ir kariuomenės vadovybė. Rikiuotėje dalyvavo Lietuvos Respublikos, istorinė ir kariuomenės vėliavos, Lietuvos kariuomenės rūšių, pajėgų ir jų struktūrinių vienetų vėliavos ir kariai. Kartu su Lietuvos kariais rikiuotėje stovėjo Vokietijos kariuomenės 45-osios brigados „Lietuva“ ir Jungtinių Amerikos Valstijų kariai, šiuo metu dislokuoti Lietuvoje, bei Vokietijos vadovaujami Belgijos, Čekijos, Nyderlandų ir Norvegijos kariai iš NATO daugianacionalinės kovinės grupės. Taip pat iškilmingoje rikiuotėje buvo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų ir Lietuvos šaulių sąjungos kovinių būrių atstovai. Ceremoniją stebėjo Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, Laisvės gynėjai, tarptautinėse operacijose žuvusiųjų artimieji ir sužeisti kariai.
„Šiandien, minėdami Kariuomenės dieną, susitelkiame aplink vieną bendrą tikslą – mūsų Tėvynės saugumą. Tai diena, kai mes pripažįstame ir didžiuojamės, kad už mūsų taikos, už mūsų namų ramybės stovite jūs, Lietuvos kariai.
Gyvename sudėtingu metu, tačiau tikiu – būtent tokiais laikais tampame stiprūs ir nenugalimi. Siekiant išsaugoti mūsų valstybės laisvę, reikalingas ne tik karinis pasirengimas, bet ir kiekvieno iš mūsų supratimas, kad tarnyba kraštui yra bendras visų mūsų įsipareigojimas. Jūsų atsidavimas, kasdienis indėlis ir aukštas profesionalumas kuria reikšmingą skirtumą“, – į karius kreipėsi krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Iškilmingos rikiuotės metu Vilniuje įteiktas aštuonioliktasis „Karžygio“ apdovanojimas, kuris skiriamas už nesavanaudiškus, kilnius ar rizikingus poelgius. Šiemet apdovanojimas įteiktas Lietuvos kariuomenės Divizijos generolo Jono Sutkaus depo tarnybos seržantui Mariui Dumalakui ir Eduardui Pancerovui, kurie 2022 m. vasarą, vykdami iš tarnybos namo, pastebėjo degantį automobilį, nedvejodami sustojo ir atskubėjo į pagalbą. Jų poelgis atskleidžia pagrindinę kario misijos esmę – būti pasirengusiam ginti ir padėti žmonėms bet kuriuo metu, ne tik tarnybos metu. Abu apdovanotieji savo veiksmais įrodė, kad drąsa, gebėjimas veikti ekstremalioje situacijoje ir pareigos jausmas – tai vertybės, būdingos tikriems Lietuvos kariams.
Minėjime tylos minute prisimintos netektys, o Garbės sargybos kuopos kariai atliko stilizuotas salves, kurios buvo skirtos Lietuvos valstybei, Lietuvos kariuomenei, NATO sąjungininkams ir partneriams. Katedros aikštėje minėjimą užbaigė NATO oro policijos misiją šiuo metu Lietuvoje atliekantys Ispanijos Karalystės ir Vengrijos karinių oro pajėgų naikintuvai, atlikę sveikinimo skrydį, bei karių paradas Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės.
Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų technikos parodoje T. Vrublevskio ir L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėse buvo galima apžiūrėti pėstininkų kovos mašiną „Vilkas“, savaeigę haubicą PZH2000, šarvuotąjį kovinės paramos visureigį JLTV, keturračius, motociklus, sunkvežimius UNIMOG, vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS, apžvalgos radarus SENTINEL bei GIRAFFE MK IV, tanką „Leopard“, vikšrinę pėstininkų kovos mašiną IFV MARDER, šarvuotą karo medikų mašiną BOXER ir kitą techniką.
Lietuvos kariuomenės atkūrimo diena laikoma 1918 m. lapkričio 23 d., kai premjeras Augustinas Voldemaras pasirašė Apsaugos ministerijos įsakymą Nr. 1, kuriuo atkurta Lietuvos kariuomenė, jau po kelių mėnesių stojusi į pirmuosius mūšius už šalies nepriklausomybę.
Nuotr. aut. srž. sp. Karolis Kavolėlis.