Atvėsus orams daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, todėl virusai plinta greičiau. Tam, kad mūsų organizmas su jais galėtų tinkamai susidoroti, svarbu jį aprūpinti būtiniausiais vitaminais ir mineralais. Alytaus ligoninės gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė įspėja, kad tam tikrų maisto medžiagų trūkumas ar perteklius gali neigiamai paveikti ne tik savijautą ar energijos lygį, bet ir širdies bei kraujagyslių sveikatą.
„Sergant širdies ir kraujagyslių ligomis ypatingas dėmesys skiriamas magnio ir kalio kiekiui organizme. Kalis padeda palaikyti normalų kraujospūdį, širdies ritmą bei natrio (druskos) pusiausvyrą, o magnis svarbus širdies ritmui ir kraujospūdžiui reguliuoti bei raumenų tonusui palaikyti”, – sako ji.
Tačiau gydytoja pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių sveikatai svarbūs ir kiti vitaminai bei medžiagos: Q10, vitaminai E, C, D, B grupės vitaminai, folio rūgštis, geležis bei omega-3 riebalų rūgštys.
Pasak J. Jurgaitytės, vienas dažniausiai užmirštamų, bet širdžiai itin reikalingų elementų – kofermentas Q10. Jis dalyvauja energijos gamyboje širdies ląstelėse, pasižymi antioksidaciniu poveikiu. Ne ką mažiau svarbios ir omega-3 riebalų rūgštys, kurios reguliuoja trigliceridų kiekį ir gerina kraujagyslių elastingumą.
„Vitamino D trūkumą Šiaurės šalyse žiemą patiria 80–90 proc. žmonių, taip pat jo dažnai stinga vyresnio amžiaus žmonėms ir dirbantiems uždarose patalpose. Saulė iš dalies kompensuoja jo trūkumą, o iš maisto gaunama tik nedidelė dalis, todėl geriausia papildyti vitamino D atsargas geriamąja forma, atsižvelgiant į kraujo tyrimus. Jis ne tik padeda reguliuoti kraujospūdį, mažina uždegimą ir stiprina širdies raumenį, bet ir gali padėti sumažinti kvėpavimo takų infekcijų pasikartojimus”, – aiškina gydytoja.
Svarbu nepamiršti ir B grupės vitaminų, įskaitant folio rūgštį ir B12, kurie padeda sumažinti homocisteino kiekį kraujyje – vieną iš veiksnių, didinančių širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Vitaminai E ir C saugo kraujagysles nuo oksidacinio streso ir stabdo aterosklerozės progresavimą.
Trūkumo ir pertekliaus pasekmės
J. Jurgaitytė atkreipia dėmesį, kad tiek tam tikrų elementų trūkumas, tiek perteklius gali reikšmingai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, tyliai silpninti organizmą, didinti hipertenzijos, ritmo sutrikimų ar aterosklerozės riziką.
„Magnio stoka (hipomagnezemija) gali sukelti širdies ritmo sutrikimų, padidinti kraujospūdį, sukelti raumenų spazmus, nuovargį ir pabloginti miego kokybę bei atsparumą stresui, o jo perteklius gali lėtinti širdies ritmą ir sukelti pykinimą ar laidumo sutrikimų. Kalio trūkumas veikia kraujospūdį, širdies raumenį ir didina aritmijų bei širdies nepakankamumo riziką, o perteklius gali sukelti krūtinės skausmus, pavojingas aritmijas ar raumenų sustingimą”, – pabrėžia ji.
Kardiologės teigimu, vitamino D stygius gali skatinti uždegiminius procesus kraujagyslėse, o per didelis jo kiekis gali sukelti silpnumą, galvos skausmus, troškulį, pykinimą, padidinti kraujospūdį, skatinti aritmijas ir kraujagyslių kalcifikaciją. Natrio (druskos) perteklius gali didinti kraujospūdį, skatinti tinimus ir sukelti širdies nepakankamumo požymius.
Anot gydytojos, esant B grupės vitaminų, vitamino E, C, seleno ar geležies trūkumui, didėja oksidacinis stresas, silpnėja kraujagyslių elastingumas, atsiranda nuovargis ir padidėja širdies apkrova. Seleno trūkumas gali sukelti plaukų slinkimą, metalo skonį burnoje ir ilgainiui skatinti širdies ritmo sutrikimus bei miokardo pažeidimą.
„Jaunoms moterims dažnai tikrinama geležies koncentracija, nes jos trūkumas gali sukelti nuovargį, sąnarių ar pilvo skausmus ir net anemiją. Anemija verčia širdį dirbti intensyviau, todėl gali padažnėti širdies ritmas ir išsivystyti širdies nepakankamumo rizika ypač vyresniems pacientams”, – papildo ji.