2025 m. rugsėjo 18 – spalio 11 dienomis Kaune vyko XVII tarptautinis vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Baltų raštai 2025“, kvietęs vaikus ir jaunimą įminti mįslę – kur slypi Laimė?
Festivalio tema – laimės paieškos folklore
Kiekvienais metais festivalio „Baltų raštai“ renginius apjungia vis kitas teminis motyvas, skatinantis giliau pažinti baltiškosios kultūros paveldą. Šįkart organizatoriai, Kauno tautinės kultūros centras, festivaliui parinko temą „Laimės raktai“, siekdami atkreipti dėmesį ne tik į tradicinės kultūros vertę ir svarbą, bet ir jos suteikiamą džiaugsmą.
Žodis „laimė“ turi keleriopą reikšmę. Tai ir kiekvienam svarbus jausmas, ir lietuviams bei latviams puikiai žinomos baltų dievybės vardas. Sakoma, jog deivė Laima lemia žmogaus likimą, kuris vieniems tenka sėkmingas, o kitiems – pažymėtas vargų ir sunkumų. Tačiau, anot organizatorių, nereikia būti gimus po laiminga žvaigžde, kad patirtum laimės jausmą, nes jis visuomet čia pat: dainoje, šokyje, bendravime.
Temos autorė, meno vadovė Austėja Alminaitė, tiki, jog būtent asmeninis folkloro išgyvenimas, renginiuose užsimezganti draugystė, juokas ir geros emocijos yra tai, kas įžiebia meilę folklorui, padeda išlikti jam gyvybingam. Laimė, džiaugsmas, gyvas bendravimas ypač aktualus ugdant vaikus ir jaunimą. Juk folkloras visuomet buvo bendruomeniška patirtis, tad labai svarbu skatinti vaikus būti ne tik renginių stebėtojais ir atlikėjais scenoje, bet ir visaverčiais etninės kultūros dalyviais bei kūrėjais.
Ne stebėti, o dalyvauti
Festivalyje „Baltų raštai 2025“ netrūko renginių, kviečiančių įsitraukti ir tapti bendro vyksmo dalimi.
Pirmasis jų – rugsėjo 18-ąją vykusi Rudens lygiadienio šventė Palemone, kuria kasmet tradiciškai atidaromas festivalis. Šios šventės metu pažymimas gamtos virsmas iš vasaros į rudenį, uždegamos baltų bendrystę simbolizuojančios ugnys, atliekamos baltiškos apeigos, vyksta šokiai ir bendruomenės vaišės.
Rugsėjo 26 d. Kauno rotušėje nuskambėjo varžytuvės „Laimės rakteliai“, skirtos rašytojos Žemaitės 180-osioms gimimo metinėms. Dalyvavo vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai iš Kauno, Kauno r., Jonavos, Šilalės r., Kėdainių r., Kaišiadorių. Atlikus pasirodymus, kiekvienam ansambliui pavyko atrakinti savo „laimės skrynelę“, o nuotaikingiausiems ir įsimintiniausiems varžytuvių dalyviams padėkas įteikė komisija.
Spalio 10 d. burtis draugėn kvietė mažiesiems skirta šiurpių popietė „Laumių pinklėse“. Popietę vedusi pasakotoja Zita Klibavičienė įtraukė vaikus į baugų, netikėtą, kartais šiek tiek juokingą šiurpių (lietuviškų baisių istorijų) pasaulį. Savo kūrybą bendraamžiams pristatė ir patys jaunieji pasakotojai.
Tos pačios dienos vakarą įvyko baltų kultūrų bendrystę stiprinantis lietuvių-latvių sambūris „Laimī(n)gi“. Čia buvo aptariami lietuvių ir latvių kalbų panašumai, tradicijos, dainuojamos bendros dainos, šokami rateliai. Dalyvavo ansambliai iš Utenos, Kauno ir Jūrmalos.
Visgi stipriausiai bendrystę galėjai pajausti paskutinę festivalio dieną, spalio 11-ąją, kuomet iškart po VU folkloro ansamblio „Ratilio“ teatralizuotos muzikinės mitologinių sakmių programos „Gandras ant stogo, laimė pastogėj”, salę užkaitino iki vidurnakčio vykusi tradicinių šokių vakaronė „Laimės pirtis“.
Meilė tradicinei kultūrai – per švietimą
Svarbu akcentuoti, jog festivalio „Baltų raštai“ renginiai atlieka ne tik pramoginę, bet ir edukacinę funkciją. Siekiama aktyviai bendradarbiauti su Lietuvos ir Latvijos švietimo bendruomene, taip prisidedant prie etnokultūrinio vaikų ugdymo.
Šiais metais su festivalio atidarymu sutapo Nijolės Grivačiauskienės naujausios knygos „Myliu folklorą“ pristatymas-praktikumas. Autorė ne tik pasidalino metodiniais patarimais, teorinėmis įžvalgomis, bet ir pakvietė pedagogus čia pat viską išmėginti – į folklorinius žaidimus įtraukti besisvečiuojančius darželio ugdytinius.
Kaip ir kasmet, mokytojai ir kultūros darbuotojai buvo kviečiami į Kauno tautinės kultūros centre tradiciškai vykstantį seminarą „Baltų kultūros reliktai šiuolaikiniame gyvenime“, kuriame lektoriai ekspertai skaitė pranešimus apie lietuvių ir latvių folklorą, baltiškosios tapatybės raiškos būdus. Vyko praktinės amatų dirbtuvės, festivalio parodų pristatymas.
Dalis edukacinių „Baltų raštų“ renginių keliauja tiesiai į Kauno mokyklas. Tai „Senųjų amatų dienos“, šiais metais vykusios rugsėjo 22–25 ir spalio 7–10 d. Septyniose Kauno mokyklose surengtos net 8 tradiciniais lietuvių amatais paremtos dirbtuvės – gintaro juvelyrikos, audimo, šiaudinių sodų vėrimo, karpinių, dirbinių iš šieno ir žvakių liejimo. Patirtimi su mokiniais dalinosi kviestiniai, aukšta meistryste pasižymėję amatininkai ir Kauno tautinės kultūros centro metodininkės.
Jaunieji muzikantai bendruomeniškumo jausmą ir įgūdžius stiprino „Muzikantų dirbtuvėse“. Jose dalyvauti galėjo kiekvienas, nepriklausomai nuo to, kokiu instrumentu groja. Čia, diriguojant muzikantui Algirdui Kasperavičiui, naujai susibūręs „orkestras“ mokėsi bendrų kūrinių, vėliau juos atliko uždarymo renginyje. Popietę praturtino instrumentų meistro Skalmanto Barkausko vedamos pučiamųjų instrumentų gamybos dirbtuvės.
Ypač daug dalyvių iš Lietuvos ir Latvijos pritraukė tarptautinė virtuali paroda „Laimės sakmė“, kvietusi mokinius kūrybiškai interpretuoti laimės temą, baltiškąją mitologiją ir tautosakos kūrinius. Parodai pateikta net 450 įvairiomis technikomis atliktų kūrybinių darbų iš 13 Latvijos ir 35 Lietuvos miestų bei miestelių.
Laimės raktai – mūsų rankose
„Baltų raštų“ uždarymo renginyje Kauno tautinės kultūros centro direktorė Vaida Kasparavičienė atskleidė atsakymą į klausimą, kuris buvo gvildenamas kiekviename festivalio renginyje – tai kurgi slypi laimė?
– „Laimė – kai visi groja, šoka ir dainuoja taip, kaip išmoko iš šeimos, bičiulių ar mokytojų. Kai šypsenos nesibaigia. Kai, nors ir pavargęs, gali pasakyti: „Buvo gera diena“. Tradicija jungia mus visus – nuo vaikų iki senolių. Kol bus ja tikinčių ir ją išlaikančių, tol nestigs nei bendrystės, nei džiaugsmo“ – sakė ji.
Centro direktorė negailėjo padėkų visiems, pynusiems šią margą šventės juostą: šokėjams, muzikantams, lektoriams, dainininkams, amatininkams, festivalio komandai.
Organizatoriai džiaugiasi sėkmingai išpildyta festivalio programa, renginių įvairove ir folklorą vertinančių dalyvių gausa bei ragina nepamiršti – raktai į Laimę visuomet čia pat, mūsų rankose.