Lapkričio 28, 29 ir 30 d. – premjera: Jakub Skrzywanek „Lietuviškos Vėlinės“ pagal Adomą Mickevičių.
„Lietuviškos Vėlinės“ – režisieriaus Jakubo Skrzywaneko premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre, sukurta pagal lenkų–lietuvių klasiko Adomo Mickevičiaus dramą.
Atsispirdamas nuo garsiausio lenkų romantizmo atstovo kūrinio – antrosios ir ketvirtosios „Vėlinių“ dalių, parašytų Lietuvoje ir vaizduojančių pagoniškas Vėlinių apeigas, – režisierius kuria šiuolaikinį socialinį ritualą, kviečiantį pažvelgti į mūsų nuodėmių istoriją.
Spektaklio kūrimo procesą jis pradėjo nuo klausimo – kokios yra didžiausios mūsų nuodėmės? Atsakymo ieškodamas, Skrzywanek pirmiausia žvelgia į žemę.
Į žemę kaip į Lenkijos ir Lietuvos teritoriją, alintą karų, okupacijų ir patriarchalinės agresijos nuo baudžiavos laikų. Į žemę – mūsų maitintoją, teikiančią gyvybę, bet kartu priimančią mirusiuosius, t. y. amžino gyvybės rato vietą.
„Mūsų istorija – tai karo istorija. Visi gyvename viename dideliame karo lauke ar kape“, – sako režisierius.
Agresija ir žiaurumas, įsišakniję mūsų žemėje, niekur nedingsta – jie perduodami iš kartos į kartą kaip negyjanti trauma. Mes nepajėgiame nutraukti šio smurto rato ir eiti pirmyn, kol neįsisąmoniname praeities. Todėl spektaklyje praeities vaiduokliai iškviečia dabarties žmogų ir perduoda jam savo smurtinę atmintį.
Skrzywanek diskutuoja ir su paties A. Mickevičiaus sukurta romantiško kovotojo figūra, teigdamas, kad tokia romantizmo paradigma – pavojinga. Šiandien, karo akivaizdoje, mums vėl primetamas herojiško vyro–kario idealas – pasirengusio žudyti ir žūti dėl laisvės. Gyvendami nuolatinės grėsmės teritorijoje, kur herojiška kova už nepriklausomybę itin vertinama, pamirštame, kad šis siekis gali nustelbti visa kita – atverti kelią piktnaudžiavimui, autoritarizmui, net pateisinti smurtą.
Režisierius pastebi, kad Mickevičiaus herojus, kovojantis dėl tautos laisvės, pats nesuteikia jokios laisvės moteriai, atmetusiai jo meilę. Taip gimsta klausimas: ar mūsų laisvės vizija nėra per daug vyriška, karo kalba suformuota?
„Mes vėl bijome karo, o kai baimė susitinka su tikėjimu, gimsta nuodėmė“, – teigia režisierius.
Spektaklyje vaidina Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai: Povilas Barzdžius, Saulius Čiučelis, Motiejus Ivanauskas, Gytis Laskovas, Inga Mikutavičiūtė, Pijus Narijauskas, Miglė Navasaitytė, Kęstutis Povilaitis, Irena Sikorskytė, Egidijus Stancikas, Dainius Svobonas ir Ugnė Žirgulė.
Plačiau apie spektaklį – www.dramosteatras.lt