Vos kelių naktų su minusine temperatūra užteko prisiminti, kad ruduo įpusėjo – prasideda metas, kai vairuotojams reikia būti ypač atidiems. Netrukus socialiniuose tinkluose vėl įsiplieks kasmetinė diskusija – kas kalčiausi dėl slidžių kelių? Visgi prieš ieškant kaltų verta prisiminti, kad atvėsus orams pavojai slypi ne tik akivaizdžiose vietose, bet ir ten, kur jų mažiausiai tikimės.
Atrodytų, paprasti kelio posūkiai neretai tampa tikru išbandymu – tai ne „Formulės-1″ trasa ir tikrai ne vieta šonaslydžio treniruotėms. Kodėl menkas neapdairumas čia gali virsti keturženklėmis draudimo žalomis ir kokių klaidų vertėtų vengti, aiškina ekspertai.
Posūkis – tai ne vieta improvizacijai
Sertifikuotas ekovairavimo instruktorius Artūras Pakėnas sako, kad posūkiuose klaidų daro net ir patyrę vairuotojai. Viena dažniausių – vadinamasis posūkio trumpinimas, kai kirtus kelio juostas bandoma „nupjauti kampą”.
„Toks manevras – pavojingas ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Kai posūkyje vairuotojas kerta juostas ir trumpam atsiduria priešpriešinėje, važiuojantys už jo ne visada spėja įvertinti situaciją ir nusprendžia, kad jis tiesiog persirikiuoja. O kai vairuotojas bando grįžti į savo pusę, ji dažnai jau būna užimta, ir tada įvyksta susidūrimas”, – paaiškino instruktorius.
Eismo įvykių posūkiuose ypač padaugėja vėlyvą rudenį. Vairuotojams dažnai susidaro klaidingas įspūdis eismo sąlygas vertinant pagal miesto gatves. Gali pasirodyti, kad kelias yra sausas ir saugus, tačiau, vos įvažiavus į miškingą ar pavėsingą vietovę, situacija gali kardinaliai pasikeisti – kelias būti padengtas plikledžio. Tokiomis sąlygomis net ir leistinu greičiu važiuojantis automobilis posūkyje gali tapti nevaldomas.
Kas kaltas – kelininkai ar kojos ant pedalo?
Kaip teigia Mindaugas Balinskas, ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group” Žalų departamento vadovas, avarijos posūkiuose dažniausiai įvyksta dėl slidžios kelio dangos ir netinkamai pasirinkto greičio.
„Ypač pavojingi būna regioniniai keliai, kur kelio vingiuose kliūtys pablogina matomumą. Taip pat viena iš neretai pasitaikančių avarijų priežasčių – netinkami vairuotojų manevrai: lenkimas prieš posūkį ar pačiame posūkyje. Tokiose situacijose dažnai neįsitikinama, ar iš priešpriešos neatvažiuoja kita transporto priemonė, ir tuomet užbaigti manevro saugiai tiesiog neįmanoma”, – sako M. Balinskas.
Tą patvirtina ir daugiau kaip 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių tinklą valdančios „Via Lietuva” duomenys. Šiemet „Via Lietuva” nustatė 30 vadinamųjų juodųjų dėmių – tai kelio ruožai ar sankryžos, kur per ketverius metus įvyko mažiausiai keturios avarijos, pareikalavusios žmonių gyvybių ar sužalojimų. Daugiausia tokių vietų fiksuojama Kauno, Klaipėdos, Vilniaus ir Panevėžio regionuose.
Elektronika stebuklų nedaro
Pasak A. Pakėno, modernios automobilio pagalbos sistemos – stabilumo, traukos kontrolė, ABS – padeda tik tiek, kiek leidžia fizikos dėsniai.
„Jokios sistemos nepaneigs fizikos. Jos veikia iki tam tikros ribos – jeigu į posūkį įskriejate milžinišku greičiu, jokia elektronika jūsų neišgelbės. Tai tas pats, kas bandyti keturių gigabaitų filmą įkelti į vieno gigabaito atmintuką – tiesiog netelpa”, – vaizdžiai aiškino instruktorius.
Anot A. Pakėno, svarbu suprasti, kad tokių technologijų veikimas skiriasi priklausomai nuo automobilio modelio ir amžiaus: naujesniuose į pavojų jos reaguoja greičiau ir tolygiau, o senesniuose – ne taip preciziškai.
Draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group” praktika rodo, kad nuvažiavimai nuo kelio ar atsitrenkimai į pakelės objektus – medžius, atitvarus, stulpus ar griovius – pasitaiko dažniau nei susidūrimai posūkiuose su kitais automobiliais.
„Lengvas slystelėjimas ar nuvažiavimas nuo kelio gali pridaryti 1–2 tūkst. eurų žalos, tačiau jei automobilis atsitrenkia į medį ar kitą tvirtą, nejudančią kliūtį, suma, priklausomai nuo automobilio, gali siekti ir iki 10–20 tūkst. eurų. Dažnai tokiose avarijose automobiliai sugadinami nepataisomai”, – pasakoja M. Balinskas.
Ekspertai įspėja – šiuo metu kelyje ypač svarbu stebėti dangą. Prieš įvažiuojant į posūkį būtina sumažinti greitį – per didelis greitis mažina padangų sukibimą, o bandymas stabdyti viduryje posūkio dažnai baigiasi slydimu.
Galiausiai, posūkyje svarbu nepervertinti nei savo, nei automobilio galimybių. Reikėtų vengti staigių judesių – geriau išlaikyti vientisą trajektoriją ir švelniai valdyti automobilį.