Vien priklausymas tam tikrai visuomenės grupei Lietuvoje gali reikšti skurdo ir socialinės atskirties nuosprendį. Šiuo metu, kas penktas šalies gyventojas patiria skurdo riziką. Dar didesnė problema, kad skurdas gilėja – tai reiškia, kad žmonės gyvena gerokai žemiau skurdo ribos. Negana to, duomenys rodo, kad skurdo sąlygomis augę vaikai turi menkesnes galimybes iš jo išeiti. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) teigimu, tai reiškia, kad atskirtis mūsų šalyje, ne asmeninė, o sisteminė problema, kurią spręsti padėtų socialinės politikos pokyčiai ir visuomenės sąmoningumo didinimas.
NSMOT tarptautinės kovos su skurdu dienos išvakarėse kartu su ekspertais pristatė metinę Skurdo ir socialinės atskirties apžvalgą. Šįkart daugiausia dėmesio joje skiriama visuomenės paraštėse atsidūrusioms žmonių grupėms: nagrinėjamos žmonių su negalia ir romų patiriamos socialinės atskirties priežastys, aiškinamasi, kaip skurdas susipina su priklausomybėmis, kaip netinkamos gyvenimo sąlygos lemia socialinę atskirtį perduodamą iš kartos į kartą, kokių sunkumų kyla pažeidžiamoms grupėms siekiant aukštojo išsilavinimo.
„Daugeliui mūsų žinoma, kas yra socialinė atskirtis, tačiau labai retas gilinasi, kokios priežastys lemia, kad ištisos žmonių grupės vis dar lieka už durų, kurios kitiems plačiai atvertos.“ – sako Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė.
Šiuo metu tarp didžiausią skurdo riziką patiriančių yra bedarbiai (59,5 proc.), turintys negalią ar negalintys dirbti dėl sveikatos sutrikimų (38,2 proc.), pensijinio amžiaus asmenys (39,9 proc.), o ypač vienišos pensinio amžiaus moterys (41,9 proc.), vienišos mamos ir tėvai auginantys vaikus (31,6 proc.).
Atkreiptinas dėmesys į romų bendruomenę, kuri nors sudaro labai mažą Lietuvos gyventojų dalį, tačiau yra pati pažeidžiamiausia ir patiria neproporcingai didelę ir įvairialypę socialinę atskirtį (dėl tautybės, išsilavinimo, socialinės padėties, lyties, amžiaus) bei skurdą.
Svarbu pastebėti, kad net darbas ne visuomet išvaduoja nuo skurdo ir nepritekliaus – net 8,4 proc. dirbančiųjų patiria skurdo riziką.
„Nors šalyje pajamos auga ir dalis visuomenės jau atsitiesė po pastarųjų metų infliacijos šuolio, tačiau asmenys, kurių pajamos priklauso nuo socialinių išmokų, išlieka labiausiai pažeidžiami. Taip yra nes socialinė apsauga nėra pakankama, o išmokos neauga pakankamai sparčiai, kad pasivytų pragyvenimo išlaidas. Itin nerimą kelia tai, kad ne tik daugėja skurstančių žmonių, bet ir jų padėtis nuosekliai prastėja. Gilėjantis skurdas ir didėjantis absoliutaus skurdo lygis rodo, kad dalis nepasiturinčiųjų vis labiau tolsta nuo skurdo rizikos ribos, negalėdami patenkinti net būtiniausių poreikių.“ – aiškina A. Adomavičienė.
Pasak jos, viena didžiausių problemų yra ta, kad socialinės pagalbos priemonės, dar kitaip vadinamos socialiniais liftais, neveikia efektyviai – skurdas įsuka ydingą ratą, iš kurio žmonėms yra sunku išeiti.
Šiuo metu Lietuvoje nepritekliaus sąlygomis auga beveik penktadalis vaikų. Apžvalgoje publikuojami duomenys rodo, kad skurdo ir atskirties sąlygomis augantiems vaikams yra mažiau prieinamos įvairios paslaugos, kaip antai: sveikatos priežiūros, švietimo, papildomo ugdymo. Tarkime, 2023 m. į aukštąsias mokyklas įstojo tik kas penktas mokinys iš žemo socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso šeimų, o iš kitų šeimų – kas antras.
„Aš dirbau rūbų parduotuvėje, kol pavyko suderinti studijas su darbu, bet vėliau tai tapo neįmanoma, tad nebaigiau mokslų.“
„Norėjau įrodyti tėvams, kad galiu kažką pasiekti, nors esu iš nepasiturinčios šeimos, todėl
nuėjau studijuoti. Tėvai norėjo, kad geriau eičiau dirbti valytoja.“
„Mokausi tapti individualios priežiūros darbuotoja, nes nemokamai. Šiaip kitą norėčiau
studijuoti. Pasirinkimo Telšiuose nėra.“
Iš skurdo patirtį turinčių žmonių susitikimų
Pastarąjį dešimtmetį taip pat mažėja studentų su negalia. 2024 m. Eurostato duomenys atskleidžia, kad aukštąjį išsilavinimą negalią turintys žmonės Lietuvoje yra įgiję du kartus rečiau nei asmenys be negalios. Sunkios negalios atveju ne visuomet prieinamu tampa net pagrindinis ugdymas. Tik vienas iš dešimties turinčių sunkią negalią yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, o trečdalis turi ne aukštesnį kaip pagrindinį išsilavinimą, t.y. baigia mokslus iki 10 klasės.
„Didelė dalis jaunuolių, turinčių negalią ar kilusių iš skurstančių šeimų, gana anksti iškrenta iš švietimo sistemos, neturi galimybių studijuoti, gauti paramą norimoms studijoms, neįgyja darbo rinkai reikiamos kvalifikacijos, vėliau negali susirasti geriau apmokamo darbo, o tai ilgainiui lemia socialinę ir ekonominę atskirtį. Tai rodo gilias švietimo prieinamumo ir kokybės, socialinių paslaugų spragas. Antra vertus susiduriame ir su tam tikromis išankstinėmis nuostatomis visuomenėje, darbdavių tarpe. Taigi būtina keisti ir žmonių požiūrį.“ – įsitikinusi NSMOT vadovė.
Visą Skurdo ir socialinės atskirties apžvalgą galite rasti čia.
Pristatymo įrašą galima pasižiūrėti čia.