2028 m. sausio 13 d. kino teatruose pasirodys Emilio Vėlyvio istorinis epas „Sugauti Vanagą“. Drauge su režisieriumi dirbantis ir ne vieną projektą kartu įgyvendinęs prodiuseris Gediminas Juodeika pripažįsta, kad jam ne kartą teko sukti galvą, kaip realizuoti Emilio sumanymus, kartais net pranokstančius turimus biudžetus. „Trečią valandą nakties jis man skambino, klausdamas, ar galėsiu gauti malūnsparnį“, – istoriją prisimena Gediminas, bandydamas nupasakoti, ką iš tiesų veikia prodiuseriai ir kaip atrodo šios profesijos užkulisiai.
Šeštadienio popietę „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus prie ekranų kviečianti įdomių istorijų bei netikėtų avantiūrų laida „Pirmi kartai“ šią savaitę žada įtraukiantį pokalbį su prodiuseriu Gediminu Juodeika. Per daugiau nei tris dešimtmečius darbo pramogų industrijoje, žinomas vyras matė, kaip televizija išgyveno milžiniškus pokyčius – nuo spontaniškų improvizacijų filmavimo aikštelėse, iki griežtai suplanuotų scenarijų. Pasak jo, dabartinis žiūrovas yra gerokai išrankesnis, o televizijos kūrėjams keliami standartai – nepalyginamai aukštesni.
„Prisimenant, su kokiomis sąlygomis mes pradėjome ir ką mes darėme, ką kalbėdavome ir kaip atrodydavome – tai nebuvo taip, kaip yra dabar, kad turi planą, scenarijų ar reikalavimus. Dabartinis žiūrovas pasidarė išrankesnis, o tada būdavo, kad subėgdavom, vietoje sugalvodavome, ką daryt ir darydavome. Bet tuo metu ir žmonės priimdavo atlaidžiau visą tai, ką matydavo“, – laidoje pasakos prodiuseris.
Pasak Gedimino, televizija tuomet suteikė jam šlovę ir pripažinimą akimirksniu, tačiau kartu su populiarumu atsirado ir psichologinis spaudimas, su kuriuo ne kiekvienas galėjo susitvarkyti. Žvaigždžių liga, netikėtai užklupusi jaunuosius kūrėjus, neretai tapo ne tik karjeros, bet ir asmeninių gyvenimų griūties priežastimi.
„Tai buvo laukiniai 90-ieji. Savo karjeroje man likimas padovanojo šlovę bei žinomumą ganėtinai greitai ir be pasiruošimo. Iš mano kartos yra žmonių, kurie karjeras sugadinę ar net, deja, gyvenimus baigę, bet tik todėl, kad jie psichologiškai negalėjo susitvarkyti su žvaigždžių liga. Tuo metu nebuvo nei geltonos spaudos, nei kiekvieną tavo žingsnį stebinčių socialinių tinklų, bet ta atsakomybė turėjo savo kainą. Ir tie, kas nemokėjo tos kainos mokėti, jie tiesiog aukojo savo gyvenimus neteisinga kryptimi“, – jautriai prabils pašnekovas.
Televizijos pasaulio užkulisius puikiai pažįstantis Gediminas nemažai prisilietęs ir prie kino industrijos. Čia, jis sako, vyrauja visai kitokia kūryba, o didžiuliai projektai – tampa gyvenimo ir karjeros įprasminimu. Būtent taip jis atsiliepia apie šiuo metu kuriamą Emilio Vėlyvio režisuojamą istorinį epą „Sugauti Vanagą“, kuris kino teatrus pasieks po kelerių metų.
„Kinas yra visai kitas pasaulis, kiti žmonės, kultūra ir kita kūryba. Mūsų ateities projektas – didžiulis kino filmas apie Vanagą. Aš jaučiu, kad tai yra tai, ko Lietuvoje dar nebuvo ir vargiai ar gali būti. Kartais žmogus gyvena visą savo gyvenimą tik dėl vieno momento – kada supranta, kur yra jo gyvenimo paskirtis, jo gyvenimo vieta. Ir šis filmas yra tai, po ko jau galėsiu numirti“, – įsitikinęs Gediminas.
Vis dėlto, nesvarbu ar kine, ar televizijoje, už žiūrovus pasiekiančio galutinio rezultato, slypi kasdienis, dažnai nematomas darbas. Gediminas sako, jog prodiuserio profesija neturi griežtų rėmų – vieną dieną reikia derėtis dėl aktoriaus, kitą – ieškoti transporto ar net spręsti neįmanomus logistinius uždavinius. Tai žmogus, ant kurio pečių gula visa atsakomybė, nuo pirmos iki paskutinės filmavimo minutės.
„Prodiuseris į darbo vietą ateina pirmas ir išeina paskutinis. Šiame darbe nėra griežtų profesinių apibrėžimų, nes vieną dieną tau reikia mašinos, kitą dieną tau reikia žvaigždės iš kažkur. Kai dirbau su Emiliu Vėlyviu, buvo atvejis, jog jis, rašydamas scenarijų, paskambino trečią valandą nakties ir paklausė, ar galėsiu gauti malūnsparnį. Serialų biudžetai riboja galimybes, bet apsimiegojęs pasakiau, kad rasiu ir pusę nakties galvojau, kaip tą padaryti. Arba filmuojant kitą serialą, jis paskambinęs pasakė, kad paskutinėje serijoje tris minutes turime nufilmuoti Islandijoje. Visas serialas jau buvo nufilmuotas, pinigų neturėjome ir kas nors kitas pasakytų, kad tai neįmanoma, bet man Emilio žodis yra įstatymas. Jeigu reikės – net banką apvogsiu, bet padarysiu taip, kad mes į tą Islandiją nuvyktume“, – nematomus darbo užkulisius atskleidžia prodiuseris.
Pirmą kartą prie motorlaivio vairo atsisėdęs ir su laidos vedėju Tomu Grigaičiu Kauno marių „AquaSpot“ pramogų parke lenktynes surengęs Gediminas televizijos žiūrovams prabils ir jautresne tema – apie rūkymą. Statistika rodo, kad 2 iš 3 nusprendusių mesti rūkyti prie šio įpročio grįžta jau pirmą savaitę, todėl vis daugiau mokslininkų pabrėžia, kad kovai su žalinga priklausomybe turėtų būti pasitelkiami kompleksiniai būdai. Pavyzdžiui – žalos mažinimo strategija, kai kenksmingiausi produktai, kaip tradicinės cigaretės, keičiami mažiau žalingais kaitinamojo tabako gaminiais.
„Mano tėvai rūkė ir aš iš jų vogdavau cigaretes, kad po balkonu su draugais parūkytume. Visa tai per laiką peraugo į priklausomybę. Daugybę kartų esu bandęs mesti rūkyti, bet tai sudėtinga kova. Ne kartą teko pažadėti sau, tačiau to neįgyvendinti, o tada dar ir jautiesi psichologiškai silpnas. Todėl iš blogiausių dalykų renkiesi, kas yra mažiausiai blogai. Ir jaučiu, kad tos alternatyvos tikrai yra mažiau kenksmingos. Suprantu, kad tai nėra gerai, bet tai šiek tiek man padeda jaustis geriau ir kovoti su savo priklausomybe“, – pasakoja Gediminas Juodeika.
Kitoje naudingų patarimų rubrikoje laidos žiūrovų laukia siužetas, skirtas atkreipti dėmesį į akių sveikatą ir regėjimo problemas. Žmogaus akis – sudėtinga optinė sistema, nes viduje esantis lęšiukas gali keisti savo formą ir todėl akis geba fokusuoti bei ryškiai matyti įvairiais atstumais. Tačiau sulaukus maždaug 45-erių metų amžiaus, lęšiukas tampa storesnis bei kietesnis ir akys jau nebesugeba prisitaikyti matyti iš arti. Tuomet gali padėti šiuolaikiniai akiniai.
„Šiuolaikiniai akiniai skaitymui dažniausiai yra skiriami jau ir ankstesniame amžiuje, nuo 40-ies metų, jeigu pacientas skundžiasi nuovargiu, jaučiamu dirbant prie kompiuterio. Žmogus naudoja išmaniuosius ekranus, išsididina tekstą ir bando tos problemos išvengti, manydamas, kad kuo vėliau ateis, tuo nuo mažesnio dioptrijų pliuso galės pradėti. Deja, bet akiniai parenkami pagal tuo metu esantį poreikį ir kiek priklauso, tokią korekciją ir parenkame“, – pasakoja „Optikos pasaulio“ akių priežiūros specialistė Algita Vaičiulienė.
Na, o kol dar atėjęs ruduo palepina šiltesnėmis dienomis, kviečiami suklusti ir tie žiūrovai, kurie po darbų soduose ar aktyvesnės veiklos susiduria su sąnarių skausmu. Pajutus nepageidaujamus jausmus, dažnas skuba ieškoti vaistų, tačiau tokiu atveju padėti gali natūralūs ir inovatyvūs geliai, tokie kaip „FlexiSEQ“, kurie atstato sąnarių paslankumą, sumažina artrito paveiktų sąnarių trintį ir žinoma, malšina skausmą. Tą antrina ir trenerė bei lektorė Joana Bartaškienė, daugeliui tapusi sveikatos, ilgaamžiškumo ir jaunystės pavyzdžiu.
„Su moterimis kartu sportuojame ir nesvarbu, žiema ar vasara, jos aktyviai ateina du kartus į savaitę, bet taip pat jos daug ir vaikšto, nes aš visada sakau, kad pats geriausias pratimas yra ėjimas. Jeigu nejudėsim – sąnariai sustings, todėl ir jaunimas skundžiasi skausmais, nes jie dirba sėdimus darbus. Na, o jeigu jau pajauti skausmus, tai nereikia skubėti gerti tablečių. Pirmas vaistas yra tepaliukai, kuriuos reikia tepti aplink sąnarį“, – patarimu dalinsis Joana.
Laida „Pirmi kartai“ – tai įkvėpimai, patarimai, nuotykiai ir įrodymas, kad troškimui mėgautis gyvenimu ribų nėra! Įkvepiame įveikti savo baimes ir pildyti svajones, dalinamės naudingais patarimais ir leidžiamės į nuotykius! Kartu su herojumi į jo „pirmą kartą“ neria ir laidos vedėjas Tomas Grigaitis. Žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 17:00 val. tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.