Prasidėjus naujiems mokslo metams, daugelis šeimų susiduria ne tik su logistiniais iššūkiais, bet ir su padidėjusiu emociniu krūviu. Mokslo metų pradžios nerimas yra dažnas reiškinys, kuris vaikams gali pasireikšti nemiga, fiziniais negalavimais, nuotaikų kaita ar net nenoru eiti į mokyklą. Tuo tarpu tėvams, padaugėjus rūpesčių dėl mokyklos reikalų, darosi dar sunkiau sklandžiai pasirūpinti buitimi. Taip visa šeima gali įsisukti į augančios įtampos ratą.
Pasak Floridos Tarptautinio universiteto (FIU) Vaikų ir šeimų centro vadovo, vaikų nerimo specialisto Jeremy Pettit, šis nerimas yra normali adaptacijos proceso dalis, tačiau kai kurie vaikai ir tėvai susiduria su stipresniais iššūkiais, turinčiais įtakos visos šeimos kasdienybei.
Dažniausi mokslo metų pradžios vaikų nerimo požymiai:
Miego sutrikimai. Prieš prasidedant mokslo metams vaikai gali ilgai neužmigti, kelis kartus keltis naktį, atsibusti labai anksti. Kai kurie tėvai pastebi, kad prieš miegą vaikai pradeda klausinėti apie mokyklą arba yra stipriai susirūpinę.
Dažni prašymai patvirtinti, kad viskas bus gerai. Vaikai gali kartoti klausimus: „Ar mano mokytoja bus gera?“, „Ar aš turėsiu draugų?“, „Kas bus, jeigu pamiršiu kažką svarbaus?“ Nuolatinis užtikrinimų ieškojimas rodo, kad nerimas tampa sunkiai valdomas savarankiškai.
Fiziniai simptomai. Galvos ar pilvo skausmai, pykinimas ar net vėmimas rytais prieš mokyklą – tai ne visada somatiniai sutrikimai, dažnai tai – emocinio nerimo pasekmė. Tokie simptomai ypač dažni pirmosiomis savaitėmis ar sekmadienio vakarais.
Vengimas kalbėti apie mokyklą ar darželį. Kai kurie vaikai į klausimus apie pamokas, auklėtojas, mokytojus ar klasės draugus reaguoja užsisklendimu. Vyresni vaikai ir paaugliai dažnai tiesiog sako „nežinau“ arba keičia temą, parodydami, kad tema jiems kelia vidinį diskomfortą.
Nuotaikų kaita ir socialinis atsiribojimas. Padidėjęs dirglumas, dažnesni emociniai protrūkiai, o taip pat nenoras bendrauti su šeimos nariais ar draugais – tai dar vienas ženklas, kad vaikai susiduria su per dideliu stresu.
Perdėtas daiktų tikrinimas ir taisyklių laikymasis. Kai kurie vaikai nerimauja dėl to, ar turi visas priemones, ne kartą tikrina kuprinę, griežtai kartoja mokyklos dienotvarkę ar net keliasi labai anksti, kad „nieko nepamirštų“. Šis elgesys gali atrodyti kaip atsakingumas, tačiau pernelyg dažnas tikrinimas – tai nerimo ženklas.
Anot J. Pettit, „kai šie požymiai trunka ilgiau nei kelias dienas, trukdo įprastai veiklai ar pradeda veikti visą šeimos dinamiką, tai ženklas, kad reikėtų pasitarti su specialistu“. Visgi, daugeliu atvejų, šeimos gali padėti vaikui savarankiškai, taikydamos paprastas, moksliškai pagrįstas strategijas.
Ekspertų rekomendacijos šeimoms:
1. Sukurkite nuspėjamą dienos ritmą. Reguliarus miego ir valgymo laikas mažina streso lygį, padeda vaikui jaustis saugiau.
2. Lankykite susitikimus su mokytojais ar orientacines dienas, drauge dalyvaukite rugsėjo 1-osios šventėje. Tai leidžia vaikui susipažinti su aplinka dar prieš prasidedant pamokoms.
3. Kalbėkite apie teigiamus aspektus. Pokalbiai apie laukiančius susitikimus su draugais, naujus užsiėmimus ar kitos smalsumą žadinančios temos gali padėti pakeisti nerimą teigiamu lūkesčiu.
4. Reaguokite ramiai. Vaikai perima tėvų emocijas – jei tėvai rodo nerimą, jį perima ir vaikas.
5. Naudokite technologijas kaip pagalbininką. Kad rytai būtų ramesni, ne tokie chatoiški, automatizuokite buities darbus. Išmanieji buities įrenginiai padeda sumažinti rytinę įtampą, kai tėvų dėmesys reikalingas vaikui. Pavyzdžiui, dulkių siurbliai-robotai pradeda darbą automatiškai, kai šeima dar tik keliasi ar išeina pro duris, aparatai nustatytu laiku paruošia kavą ar išverda kiaušinius, o išmanieji žadintuvai su šviesos terapija padeda vaikams lengviau pabusti – šviesa palaipsniui stiprėja, imituodama saulėtekį. Pavyzdžiui, išmaniųjų buities prietaisų prekės ženklas MOVA siūlo įrenginius, kurie veikia savarankiškai: dulkių siurbliai aktyvuojami automatiškai, oro valytuvai palaiko mikroklimatą be papildomo reguliavimo. Tokie sprendimai skirti šeimoms, kurios nori sumažinti buities keliamos įtampos veiksnių skaičių.
Mokslo metų pradžia kiekvienais metais tampa emociniu išbandymu daugeliui šeimų. Nors vaikų nerimas yra natūrali reakcija į rutinos pokyčius, tėvų vaidmuo – pastebėti pirmuosius ženklus ir padėti vaikui adaptuotis. Derinant emocinį palaikymą su praktiškais sprendimais, galima ne tik palengvinti rugsėjo rytus, bet ir kurti saugesnę, ramesnę aplinką vaikų emociniam augimui.