Jau dvyliktą kartą prie Baltijos jūros rugpjūčio mėn. vyko tradicinė „Lietaus vaikų“ vasaros stovykla. Dviejų pamainų metu buvo suburta daugiau nei 300 asmenų: autistiškai vaikai, jų šeimos, bendruomenės nariai ir savanoriai. Šiemet ypatingas dėmesys skirtas saugiam elgesiui prie vandens – stovykloje surengta speciali edukacija kartu su Šventosios gelbėtojų stoties gelbėtojais. Tai itin aktualu, nes tyrimai rodo, kad autistiški vaikai tikėtina gali skęsti 160 kartų dažniau nei jų neurotipiniai bendraamžiai.
Tradicija, kuri vienija
Tradicine tapusi „Lietaus vaikų“ stovykla prie Baltijos jūros – daugiau nei poilsis. Tai erdvė, kurioje šeimos su autistiškais vaikais gali ne tik atsikvėpti, bet ir patirti bendrystę, dalintis patirtimis bei sulaukti palaikymo. „Ši stovykla yra labai svarbi mūsų bendruomenei – tėvai čia supranta, kad nėra vieni, kad yra žmonių, kurie iš tiesų žino jų kasdienybės iššūkius ir džiaugsmus. Yra šeimų, kurios dalyvauja jau ne vienerius metus ir gali suteikti palaikymą naujai prisijungusioms. Didžiausias stovyklos grožis ir vertė, jog pavyksta sukurti saugią erdvę tiek autistiškiems vaikams būti, tiek jų tėvams dalintis ir keistis patirtimis, tiek neurotipiniams broliams ar seserims susirasti savo draugų ratą“, – sako Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė Lina Sasnauskienė.
Pasak L. Sasnauskienės, kiekvienais metais programa būna itin įvairi ir turtinga, tačiau kartu pritaikyta prie kiekvieno vaiko ritmo ir poreikių: „Dalyviai šįkart galėjo rinktis iš daugybės veiklų: banglenčių pamokos, pramogos batutų parke, apsilankymas delfinariume, karate mokymas, putų šou, spalvingas karnavalas, gongų terapija, meniniai ir sensoriniai užsiėmimai, lobių paieškos, protmūšiai, filmų vakarai, rytinės maudynės jūroje ir vakarinės saulės palydos, taip pat tėvams buvo galimybė konsultuotis su specialistais ir dar daug kitų veiklų. Kiekviena šeima pati sprendžia, kur dalyvauti, o kur pasirinkti ramybę. Tai užtikrina, kad kiekvienas vaikas galėtų jaustis patogiai, pagal savo galimybes ir norus.“
Taip pat, asociacijos vadovė pažymi, kad šios vasaros stovyklos paauglių pamainoje bendradarbiaujant su asociacija „Panevėžio lietaus vaikai“ buvo pristatyta nauja darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimo programa – Linksmosios virtuvėlės projektas. Tiek autistiški paaugliai, tiek neurotipiniai jų broliai ir sesės mokosi kaip kepti vaflius, ruošti kavą ir kitus gėrimus, kaip priimti užsakymą ir aptarnauti klientus lauko virtuvėlėje. Ši veikla susilaukė ypatingai daug teigiamų atsiliepimų mūsų bendruomenėje.
„Vis tik didžiausias iššūkis kiekvieną kartą išlieka tas pats – norinčių dalyvauti yra daugiau, nei įmanoma priimti. Visada norisi sutalpinti kuo daugiau šeimų, bet mūsų galimybės ribotos. Šiais metais savanorių vietas finansavo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie SADM, o autistiškiems vaikams ir jaunuoliams stovyklos kelialapius finansavo mūsų partneriai, verslo įmonės, neabejingi žmonės, kurie skyrė paramą lėšomis ir edukacijomis. Nors ir neįmanoma pakviesti visų norinčių dalyvauti stovykloje, tačiau asociacija visus metus siekia burti bendruomenę ir kviečia į kitas veiklas: pavasarį ir rudenį organizuojamas šeimų žygis, o žiemą bendruomenė susitinka Kalėdų eglutės įžiebimo šventėje. Tokiu būdu kuriame ryšius, kad bendruomenė susitiktų ir gyvuotų, tėvai, auginantys autistiškus vaikus, neliktų vieni“, – komentuoja L. Sasnauskienė.
Kad vanduo būtų draugas
„Lietaus vaikų“ stovykloje saugumui prie vandens dėmesio skiriame kasmet, tačiau šiemet ši tema tapo ypatingu akcentu. Įvairūs tyrimai rodo, kad autistiški vaikai patiria didesnę riziką nuskęsti – jie skęsta kelis kartus dažniau nei neurotipiniai jų bendraamžiai. Todėl mums labai svarbu suteikti šeimoms žinių, kaip užtikrinti saugų laiką prie jūros ir vandens telkinių. Šiais metais abiejose stovyklos pamainose turėjome edukacijas su Šventosios gelbėtojų stoties gelbėtojais, kaip saugiai elgtis vandenyje. Tokiu būdu stovykla tampa ne tik poilsio vieta, bet ir galimybe išmokti dalykų, kurie gali išgelbėti gyvybes“, – akcentuoja L. Sasnauskienė.
Šventosios gelbėtojų stoties vadovas Nelas Jasaitis akcentuoja, kad pirmiausia jūroje reikia elgtis pagal taisykles: „Jeigu nemoki plaukti, neiti giliau nei iki juosmens, o jei iškelta raudona vėliava apskritai negalima lipti į vandenį. Vertinu, kad plaukti moka tie, kurie, nesiekdami dugno, gali išsilaikyti ant vandens bent pusvalandį – vien atsispirti nuo dugno ir plaukti dar nereiškia mokėti plaukti ir jaustis užtikrintai. Siekiant išvengti nelaimių, vaikai iki 14 metų apskritai neturėtų būti vieni vandenyje, o jeigu šeima maudosi jūroje, tėtis ar mama turi stovėti žingsniu giliau už vaiką, kad prireikus galėtų jį tuoj pat pasiekti, o ne stebėti iš kopų ar nuo kranto.“
N. Jasaitis dalijasi, kad šią vasarą didžiausia problema buvo, jog nemažai vaikų pajūryje buvo palikti be priežiūros: „Baisiausia, kad net ir tragiški įvykiai nepakeičia įsitikinimo: „Jau mano vaikui tai nieko nenutiks“. Tačiau šią vasarą gelbėtojams tekdavo per dieną ištraukti ir po penkis vaikus iš jūros bangų. Nepamirškite, kad nors jūra atrodo sekli prie kranto, tačiau Baltijos jūroje gausu duobių, kurių ypač padaugėja po audrų. Vieną akimirka jūra iki kelių, o už kito žingsnio jau duobė iki 3 metrų gylio. Tokiais atvejais užtenka vieno žingsnio, kad vaikas žengtų žingsnį į šoną, įkristų į duobę ir pradėtų skęsti. Suaugęs žmogus dar kartais geba kiek sukontroliuoti kvėpavimą, o vaikas streso būsenoje tiesiog ima gerti jūros vandenį.“
„Jeigu pradedi skęsti, reikia šauktis pagalbos ir stengtis atkreipti dėmesį į save. Baltijos jūroje prieš srovę išplaukti labai sunku, todėl svarbu kiek įmanoma atsipalaiduoti, ne stengtis stovėti vandenyje, o užimti kuo didesnį plotą ant vandens, pavyzdžiui, atsigulti ant nugaros, kad taip greitai neskęstum. Srovė neša iki ten, kur pradeda lūžti bangos, o tuomet reikia plaukti ne tiesiai į krantą, bet įstrižai – šiek tiek kairiau ar dešiniau, kad banga padėtų išplaukti. Ir, žinoma, šauktis pagalbos bei pasikliauti gelbėtojais“, – pažymi gelbėtojų vadovas.
Keiskime istorijas vandenyje
„Tai, kad autistiški vaikai gali skęsti keli kartus dažniau nei jų neurotipiniai bendraamžiai lemia keli veiksniai. Autistiški vaikai neretai yra vadinamieji „bėgikai“ – jie gali staigiai pasitraukti nuo suaugusiųjų bėgti, kur akys mato, o atsidūrus prie vandens telkinio tiesiog nerti į jį be jokio savisaugos jausmo. Mano pačios sūnus yra pasileidęs bėgti pajūriu, o man suklupus ir niekaip negebant jo pavyti, jis tolo jau kilometrais, tad visa laimė, kad sūnų sustabdė kaituotojas, supratęs, kad kažkas yra negerai“, – pasakoja L. Sasnauskienė.
Pasak L. Sasnauskienės, vanduo autistiškiems vaikams gali kelti ir sensorinį poveikį: ramina, žavi judesiu ir šviesa, todėl traukia tarsi ten būtų saugi erdvė. Tačiau taip pat daugelis vaikų tiesiog negeba tinkamai įvertinti rizikos situacijų, nemoka prašyti pagalbos arba nesupranta, kaip elgtis pavojingoje situacijoje. Autistiškam vaikui pradėjus skęsti, jis gali nesuprasti, kad gelbėtojas nori jam padėti ir netgi priešintis. Dėl visų šių priežasčių būtent prevencija ir išankstinis mokymas plaukti autistiškiems vaikams bei jų tėvams tampa gyvybiškai svarbus.
„Šių metų edukacijos su Šventosios gelbėtojais tapo savotiška įžanga į naują iniciatyvą, kurios tikslas – šviesti visuomenę ir surinkti lėšų, kad autistiški vaikai galėtų mokytis plaukti baseine, saugioje ir jiems pritaikytoje aplinkoje. Plaukimo įgūdžiai vaikams yra labai svarbūs, kad sumažintų riziką nelaimėms prie vandens. Tiesa, autistiškų vaikų mokymas plaukti reikalauja specifinių žinių, kantrybės ir individualaus požiūrio, todėl procesas dažnai būna ilgesnis, bet jo rezultatai – ypatingai svarbūs. Kampanijos metu planuojama įtraukti visuomenę, partnerius bei rėmėjus, kad kuo daugiau šeimų sulauktų tokios pagalbos“, – dalijasi L. Sasnauskienė.
Agnė Bykova, „Lietaus vaikai“ žurnalas.