Tado Ivanausko Obelynės sodybos-memorialinio muziejaus lankytojai Kauno rajone šiandien gali išvysti išskirtinį eksponatą – tauriojo elnio ragus, laisvėje sumedžiotus medžiotojo Lino Poškaičio. Šis trofėjus, įvertintas tarptautinių ekspertų, yra vienintelis tokio lygio Lietuvoje.
Pajuto sėkmę
„Tą vakarą nuojauta kuždėjo neskubėti. Iš pradžių pasirodė stirninas – selekcinis, tinkamas medžioklei. Tačiau susilaikiau, lyg jausdamas, kad laukia ypatingas laimikis“, – 2020-ųjų rugpjūčio 31 d. vakarą prisimena Sitkūnų medžiotojų būrelio narys Linas Poškaitis.
Apie 22 valandą, už maždaug pusantro šimto metrų, pasirodė įspūdingas elnias. Ragų vainikas buvo toks neįprastas, kad medžiotojas iš karto suprato – panašaus dar nebuvo matęs nei miške, nei trofėjų kataloguose. Stebino ir tai, kad elnias keliavo vienas, nors tokiu metų laiku jiems įprasta judėti bandomis.
Įsimintiną medžioklę vainikavo išskirtiniai rezultatai – tuo metu apdirbta elnio kaukolė svėrė 12,9 kilogramo.
Po dviejų metų, kai Lietuvoje vyko tarptautinė trofėjų paroda, L. Poškaitis savo laimikį pristatė Tarptautinei medžioklės ir gyvūnijos apsaugos tarybai (CIC). Maždaug 10 – 11 metų trofėjus, sumedžiotas Padauguvio miške, ekspertų buvo įvertintas aukso medaliu ir surinko 244,78 CIC balų.
Griežtos taisyklės
Dar viduramžiais medžioklės trofėjai buvo laikomi ne tik laimikio simboliu, bet ir prestižo ženklu – jie puošė didikų menes, liudydami apie sėkmingas medžiokles bei savininko statusą. Tuo metu vertinimas buvo grįstas gana subjektyviais kriterijais – daugiausia dėmesio skirta dydžiui, grožiui bei ragų simetrijai.
Šiuolaikinis, objektyvesnis trofėjų vertinimo metodas atsirado tik XX amžiuje. 1935 m. Tarptautinė medžioklės ir gyvūnijos apsaugos taryba (CIC) sukūrė standartizuotą trofėjų vertinimo sistemą, kuri leido rezultatus fiksuoti, palyginti ir pripažinti tarptautiniu mastu. Lietuvoje ši metodika pradėta taikyti 1967-aisiais ir iš esmės nepakito iki šių dienų.
CIC sertifikatai skiriami už išskirtinės vertės medžioklinius trofėjus, atitinkančius tarptautinius standartus ir įvertintus pagal oficialią balų sistemą.
Pagal CIC taisykles vertinami įvairūs trofėjai – tarp jų ir vilko, lūšies, lapės, bebro kaukolės. Vis dėlto sudėtingiausia užduotis – tauriojo elnio ragų įvertinimas. Čia tenka atsižvelgti į daugybę parametrų: kiekvienos pusės ragų ilgį, apimtį keliose vietose, šakų ilgį, bendrą svorį, taip pat estetiką – spalvą (kuo tamsesnė, tuo vertingesnė), paviršiaus struktūrą (kuo grubesnė, tuo labiau vertinama) ir kitus bruožus. Už visus šiuos rodiklius skiriami balai, kurie lemia medalio kategoriją – aukso, sidabro arba bronzos.
Ypatingą dėmesį trofėjų vertinimui skiria tiek nacionalinės, tiek tarptautinės organizacijos, registruodamos didžiausią balų skaičių surinkusius pavyzdžius. Tokiu būdu trofėjų apskaita tampa ne tik prestižo, bet ir medžioklės kultūros bei biologinės įvairovės tyrimų dalimi.
Ne vienas apdovanojimas
Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos medžioklės taisykles, kiekvienas medžiotojas privalo pateikti per sezoną sumedžiotų kanopinių gyvūnų trofėjus – specialiai paruoštus ragus su kaukole – oficialiai registracijai ir apžiūrai. Tai užtikrina, kad visi laimikiai būtų tinkamai įvertinti, o duomenys integruoti į bendrąją trofėjų apskaitą.
Specialistai sutaria, kad medžioklė – ne tik pramoga gamtoje. Ji padeda palaikyti subalansuotą laukinių gyvūnų populiaciją, vyksta laikantis nustatytų taisyklių, todėl trofėjai įgyjami legaliai. Be to, jie tampa svarbiu šaltiniu, leidžiančiu geriau suprasti mūsų krašto faunos būklę.
L.Poškaičio trofėjus ypatingas dar ir tuo, kad jis sumedžiotas laukinėje gamtoje. Skaičiuojama, jog komerciniuose plotuose jo vertė siektų ne mažiau nei 5800 eurų.
„Vertinimas vyko labai atsakingai. Buvo apklausti netgi pusšimčio kilometrų spinduliu įsikūrę ūkiai norint išsiaiškinti, ar taurusis elnias tikrai gyveno laisvėje ir nepriklausė kuriam nors iš jų“, – pasakoja medžiotojas.
Įspūdinguosius ragus dar kurį laiką bus galima pamatyti unikaliame muziejuje pakaunėje – šiuo metu jie kaba virš autentiškos gamtininko Tado Ivanausko lovos.
Vėliau juos planuojame eksponuoti viešose trofėjų kolekcijose.
„Toks eksponatas yra vienintelis Lietuvoje, turintis CIC įvertinimą ir sumedžiotas gamtoje. Norisi, kad jį pamatytų kuo daugiau žmonių“, – sako L. Poškaitis.
Minėtas trofėjus yra ne vienintelis pašnekovo pasiekimas. Jo sumedžioto šerno iltys bei kito elnio ragai yra pelnę bronzos, o bebrai – aukso ir sidabro medalius.
