Atėjus karščio bangai, dirbantiems lauke būtina žinoti savo teises, o darbdaviams – pareigas, aiškiai numatytas Lietuvos teisės aktuose. Pasak vienos iš didžiausių Lietuvoje statybų bendrovės „Naresta“ ekspertų, būtent informacijos stoka dažnai lemia, kad darbuotojai karštomis dienomis be reikalo rizikuoja savo sveikata.
„Karštis – rimtas pavojus sveikatai. Į jį reikėtų žiūrėti rimtai visiems, visų pirma – lauke dirbantiems žmonėms. Teisės aktai mūsų šalyje gana plačiai apibrėžia saugaus darbo karščio sąlygomis taisykles, tačiau nežinojimas lemia, kad šių principų ne visada yra laikomasi“, – sako „Naresta“ darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė Dovilė Poliakova.
LR Darbo kodeksas numato, kad darbdaviai privalo organizuoti darbą taip, kad būtų pašalinti arba sumažinti pavojingi veiksniai, tarp jų – ir karštis. Kai oro temperatūra darbo vietoje pakyla iki 28 laipsnių ar daugiau, kaip prognozuojama šią savaitę Vilniuje, darbdaviai privalo imtis papildomų priemonių darbuotojų sveikatai apsaugoti.
„Vienas iš svarbiausių aspektų – reguliarūs poilsio pertraukų grafikai. Karštomis dienomis rekomenduojama kas valandą skirti 10–15 minučių poilsio pavėsyje ar vėdinamoje vietoje bei užtikrinti galimybę darbuotojams gerti pakankamai vandens – bent 1–2 litrus per pamainą“, – primena D. Poliakova.
Esant kenksmingoms darbo sąlygoms, darbuotojams gali būti mokamas priedas prie atlyginimo, jei tai numatyta darbo ar kolektyvinėje sutartyje.
„Kai oro temperatūra darbo vietoje siekia 28 laipsnius ar daugiau, toks priedas tampa darbdavio prievole, jei tai numato jų pasirašytos darbo sutartys. Atsakingos bendrovės tokius papildomus priedus sutartyse paprastai įtraukia“, – pabrėžia „Naresta“ atstovė.
Svarbi ir tinkama darbo apranga: karštomis dienomis dirbant lauke reikia dėvėti lengvą, šviesių spalvų, orui laidžią aprangą, kuri padeda išvengti perkaitimo.
„Tinkama apranga gali ženkliai sumažinti perkaitimo riziką – atėjus tikrai rimtai karščio bangai, tai gali būti gyvybiškai svarbi apsaugos priemonė. Ją suteikti taip pat turėtų darbdaviai, tačiau labai svarbu, kad visi, dirbantys lauke, ir patys tuo pasirūpintų, saugotų save“ – sako D. Poliakova.
Kai kurios bendrovės, ekspertės teigimu, lauke dirbantiems specialistams karščių metu suteikia ir papildomų priemonių: dalija SPF kremus nuo saulės, naudoja specialias liemenes, kurios padeda vėsinti kūną. Tose šalyse, kuriose karščiai tęsiasi ilgai, statybvietėse įrengiamos kondicionuojamos patalpos, kuriose darbuotojai gali atsivėsinti, naudojami vandens garintuvai ir dulksnos sistemos, mažinančios aplinkos temperatūrą. Bendrovės kartais net pasirūpina ledų porcijomis darbuotojams, kad šie galėtų atsigaivinti ir išvengtų perkaitimo.
Esant didžiausiems karščiams, turėtų būti koreguojamas ir darbo laikas: darbus rekomenduojama organizuoti ankstyvomis ryto valandomis arba perkelti į vėsesnį paros metą, taip sumažinant riziką darbuotojams. Be to, pastebi „Naresta“ atstovė, būtina stebėti vieniems kitų bei savo būklę ir, pastebėjus perkaitimo požymius, tokius kaip pykinimas, galvos svaigimas, silpnumas ar sąmonės praradimas, nedelsiant sustabdyti darbą ir suteikti pirmąją pagalbą.
„Darbo vietose, kuriose dirbama karštyje, turi būti bent vienas asmuo, apmokytas suteikti pirmąją pagalbą perkaitimo atveju,“ – primena darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė.
Darbuotojams svarbu žinoti ir tai, kad nėščiosios ar žmonės, turintys širdies, kvėpavimo ar kitų lėtinių ligų, turi teisę dirbti mažiau pavojingomis sąlygomis arba būti perkelti į kitą darbo vietą. Nors ši pareiga dažnai pamirštama, būtent šiai grupei karštis kelia didžiausią pavojų.