„Senatvė prasideda nuo tingėjimo”, – įsitikinusi 75 metų trenerė ir lektorė Joana Bartaškienė, savo aktyvumu tapusi pavyzdžiu daugeliui. Vesdama sveikatingumo mankštas, sporto treniruotes senjorams, ji teigia pastebinti, jog jų karta išties keičiasi. Vyresni žmonės savo gyvenimo kokybei skiria gerokai daugiau dėmesio nei anksčiau: sulaukę pensijos dirba, studijuoja, keliauja, sportuoja ar dalyvauja įvairiuose projektuose.
Pradėti niekada nevėlu
Pasak J. Bartaškienės, ji nuolat stengiasi priminti vyresnio amžiaus žmonėms, jog būti fiziškai aktyviems ir skirti laiko sau nėra tinkamesnio laiko ir amžiaus nei dabar. Kokį patarimą pašnekovė duotų tiems, kurių pensija laukia po dešimtmečio ar dar vėliau? „Svarbiausias mano patarimas, matant šiandienos senjorus, mėgstamą hobį kuo anksčiau paversti darbu, kuris net ir išėjus į pensiją teiktų džiaugsmą. Senjorai nori oriai gyventi, keliauti, studijuoti, bendrauti – visa tai galima kokybiškai daryti net ir būnant pensijoje. Niekada nėra per vėlu”, – kalbėjo moteris.
Ji pati vyresniame amžiuje pradėjo vesti įvairias sveikatingumo mankštas, sporto treniruotes – išėjusi į pensiją norėjo išlikti veikli. Pripažįsta – pradžia nebuvo lengva, tačiau per kelerius metus treniruotėse subūrė daugybę moterų. „Fizinis aktyvumas ne tik padeda sumažinti lėtinių ligų tikimybę, bet ir vyresniame amžiuje išlikti lankstiems, judriems, ilgiau gyventi savarankiškai. Svarbiausias mano tikslas – priminti, kad labai svarbu nesustoti, net ir tuomet, kai atrodo sunku, kai keičiasi gyvenimo aplinkybės, kitaip net ir jaunas žmogus gali jaustis senas”, – pabrėžė pašnekovė.