Vasara, net ir tuos, kurie dažniau renkasi pasyvesnį poilsį, išvilioja į gamtą, prie ežero ar į parką. Geras oras skatina daugiau judėti, užsiimti aktyvia veikla lauke, prie vandens, bėgioti ar važinėtis dviračiais. Nors tokios pramogos gerina mūsų fizinę ir psichologinę sveikatą, tačiau nepasisaugojus, neretai baigiasi įbrėžimais, mėlynėmis ar rimtesnėmis traumomis. Ką kiekvienas turėtume turėti savo vaistinėlėje, jei mums ar mūsų artimiesiems dėl lengvos traumos prireiktų skubios pagalbos, pataria vaistininkė Kristina Zacharevič.
Užsiimant aktyvia fizine veikla, žaidžiant komandinius žaidimus, naudojantis dviratėmis transporto priemonėmis ar riedučiais gali būti sunku išvengti įvairių patempimų, sumušimų ar kitų traumų. Nemenkai susižeisti galima ir darbuojantis sode ar darže – čia dažniausiai susiduriama su įsipjovimais, susitrenkimais nukritus.
„Vasarą dažniausiai įvairios traumos įprastai ištinka ne namuose, o išvykus tolėliau nuo jų. Todėl vykstant į paplūdimį, atokias poilsiavietes, sodą ir pan. su savimi svarbu turėti bent minimalią pirmosios pagalbos vaistinėlę, padėsiančią susidūrus su smulkiomis traumomis. Joje turėtų būti dezinfekcinė priemonė, įvairaus dydžio pleistrai, tvarsčiai, pincetas, tepalas sumušimams, šaldantis kompresas, ir žinoma, vaistai nuo skausmo“, – sako vaistininkė K. Zacharevič.
Susitrenkus ar pasitempus – svarbu greita reakcija
Vaistininkė K. Zacharevič pabrėžia, kad sumuštos vietos ir vietinio uždegimo priežiūra prasideda nuo dezinfekcijos (jei yra atvira žaizda) ir lengvo šaldymo. Šaldyti galima ir į švarų, ploną rankšluostį įsuktais šaldytais maisto produktais, šaldančiu geliu ar specialiu vėsinančiu maišeliu, kurį galima įsigyti vaistinėse.
„Šaldyti sužeistą vietą patarčiau ne ilgiau, nei 20 min., kad oda nenušaltų. Procedūrą galima pakartoti po valandos. Sumuštos vietos patartina nejudinti, laikyti ją iškėlus aukščiau širdies lygio – tai padės sumažinti patinimą ir skausmą“, – pataria vaistininkė K. Zacharevič.
Kitas žingsnis, jei oda nėra pažeista, o skausmas nepraeina – jo malšinimas ibuprofeno ar paracetamolio veikliųjų medžiagų turinčiais vaistais. Tiems, kurie nenori gerti vaistų, rekomenduojama patepti skaudamas vietas vietinio poveikio preparatais su ibuprofenu arba diklofenaku. Jeigu kyla klausimų kaip preparatą naudoti, ar jis tinka konkrečios traumos atveju, kaip dažnai jį galima tepti, visada galite pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Vaistininkė primena, jog tokia pirmosios pagalbos sistema taikoma ne tik susimušus galūnę ar kitą kūno vietą, bet ir pasitempus sausgysles, raiščius ar raumenis. Jeigu patempimas stiprus, vaistinėse galima įsigyti įtvarą ar kitų profilaktinių priemonių – įdėklų, pakulnių, elastinį bintą ir pan.
„Bendra taisyklė galiojanti visais atvejais – jei skausmas išlieka aštrus, per kelias dienas nesumažėja patinimas, sunku judinti galūnę, greitai atsiranda daug mėlynių, būtina kreiptis į gydymo įstaigą ir įsitikinti, jog nėra lūžių, išnirimų, netrūko raištis ar sausgyslės. Kuo anksčiau pradėsite gydyti šias traumas, tuo greičiau jos sugis“, – pabrėžia vaistininkė.
Kaip elgtis įsipjovus, nusibrozdinus ar pritrynus pūsles?
Anot vaistininkės, keliaujant, pramogaujant ar dirbant sode visada kartu reikia turėti vandenilio peroksido tirpalo ar kitų dezinfekcinių priemonių, taip pat pleistrų, tvarsčių, pincetą. Jie praverčia ne tik nusibrozdinus, bet ir užlipus ant stiklo, įsipjovus su žolės stiebu ar kitu aštriu daiktu. K. Zacharevič įvardija, kad kiekvienu atveju žaizda turi būti švari, sausa ir gauti pakankamai deguonies. Tinkama žaizdos priežiūra sumažina įvairių infekcijų riziką, paspartina gijimo procesus, padeda išvengti ryškių ar nelygių randų.
„Jei įsipjovus svetimkūnis, pavyzdžiui, stiklas, lieka žaizdos viduje, reikėtų jį ištraukti, tada žaizdą nuprausti po tekančiu vandeniu, dezinfekuoti, uždėti tvarstį ar užklijuoti sterilų pleistrą, kad sustabdytume kraujavimą ir apsaugotume nuo galimų infekcijų. Atsivėrus žaizdelėms nerekomenduojame naudoti spirito, jodo, briliantinės žalumos – šios medžiagos gali sulėtinti žaizdos gijimą ir net nuodyti jos audinius. Žaizdai gydyti tinka preparatai su hialurono rūgštimi, kurie drėkina ir mažina randų susidarymo tikimybę“, – pataria K. Zacharevič.
Tuo tarpu, jei nepatogi avalynė trina ir jau juntamas dilgčiojimas, reikėtų nedelsti ir ant pažeistos vietos užsiklijuoti pleistrą. Taip galima užkirsti kelią pūslės susidarymui. O jeigu pūslė jau susiformavo – odą aplink visų pirma patariama dezinfekuoti ir tik tada apsaugoti nuo tolimesnės pažaidos.
„Pacientai gana dažnai teiraujasi ar galima pūslę pradurti ar išspausti, deja, tokia savigyda gali situaciją tik pabloginti. Šiandien turime įvairiausių veiksmingų tepalų bei pleistrų su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis, kurios padės greitai išgydyti skausmingas žaizdeles, nutrynimus, apsaugoti jas nuo bakterijų ir tolimesnių pažaidų. Tiek gydytojai, tiek vaistininkai suteiks visą reikiamą informaciją bei patars, kaip gydyti pažeistas vietas“, – pataria vaistininkė.
K. Zacharevič pažymi, kad nepaisant to, jog kiekviena lengva trauma labai individuali ir viskam pasiruošti neįmanoma, tinkamos pirmosios pagalbos priemonės neabejotinai padės išvengti didesnės žalos.