27 proc. vyresnių nei 16 metų ES gyventojų turi kokios nors formos negalią. Remiantis Eurostato įverčiais, tai sudaro 101 milijoną žmonių,t. y. kas ketvirtas europietis. Tai yra milžiniška vartotojų grupė, kurią į potencialių klientų sąrašą įtraukę verslai skaičiuoja milijoninius pelnus.
Pasak Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) viceprezidento Vilmanto Balčikonio, kartais net nepagalvojame, kad vos keli, nieko nekainuojantys pakeitimai produkto dizaine ar paslaugos prieinamume gali lemti stulbinantį pokytį.
„Prieinamumas – tai ne prievolė verslo įmonėms, o naujos perspektyvos ateityje, kurios gali padėti verslui atrasti visiškai naujas vartotojų grupes, iki šiol negalėjusias naudotis tam tikromis paslaugomis ar gaminiais“, – teigia V. Balčikonis.
Nėra papildomų investicijų
Kai svarstome apie produktų funkcionalumą ir estetiką, mums tereikia žinoti ir pritaikyti dar kelias papildomas taisykles, kad produktas ar paslauga būtų pritaikyta žmonėms su negalia ir tai nereikalautų papildomų investicijų. Pavyzdžiui, vienas svarbiausių klausimų, kuriuos turėtų sau užduoti kiekvienas produkto ar paslaugos kūrėjas – ar žmogus galėtų naudotis šiuo gaminiu ar paslauga nematydamas arba negirdėdamas? Tai paprastas, bet esminis patikrinimas, ar sprendimas yra prieinamas visiems.
„Jei išjungtume garsą ar vaizdą – ar vis tiek įmanoma produktu naudotis? Jei naudojimui reikia balso – ar yra alternatyva be balso? Jeigu naudojimui būtini rankų veiksmai – ar žmogus su ribota motorika galės tai atlikti? Kartais užtenka tiesiog didesnio kontrasto, aiškesnių valdymo elementų ar galimybės prisijungti ausines, ir sprendimas tampa prieinamas žymiai platesniam žmonių ratui. Tokie smulkūs patobulinimai dažnai nieko nekainuoja, bet jų poveikis – milžiniškas“, – sako V. Balčikonis.
Paklaustas ar daug įmonių jau taiko šiuos principus, pašnekovas pripažįsta, kad tokių įmonių skaičius auga. Prie to prisideda Europos sąjungos direktyva dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų, kuri įsigalios 2025 m. birželį. Tačiau, kaip taisyklė, rinkos lyderiai dar iki jos atsiradimo buvo pradėję savo paslaugų prieinamumo didinimo procesus. Tarp jų galima paminėti ne tik Vilniaus oro uostą, „Swedbank“, bet ir „Telia“, sveikatingumo namus Druskininkuose „UPA Medical SPA“ bei kitas puikias įmones.
Lyderiai savo sektoriuose
„UPA Medical SPA“ vykdančioji direktorė Violeta Vilkickaitė pasakoja, kad tai yravienas naujausių tokio tipo objektų Druskininkų mieste. Pastato projektas buvo suderintas su Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija, kurios atstovai 2015 m. rugpjūtį dalyvavo ir pastato pridavimo metu.
„Džiaugiamės, kad pastatas pilnai atitinka žmonių su judėjimo negalia poreikius, tačiau sulaukiame klientų ir su regos negalia, kurie vertina nuoširdžias mūsų darbuotojų pastangas ir patalpų patogumą, todėl sugrįžta pas mus ne kartą. Suprantame, kad vertinant naujus reikalavimus ir technines galimybes mūsų aplinka dar nėra visiškai pritaikyta visoms žmonių su negalia grupėms, tačiau siekiame nuosekliai tobulinti erdves ir paslaugas, kad jos taptų kuo patogesnės ir labiau prieinamos įvairius poreikius turintiems asmenims“, – teigia V. Vilkickaitė.