Šilti orai – signalas ne tik poilsiui, bet ir vagims: ekspertai pataria, kaip apsaugoti savo turtą

Vos tik atšilus orams, kiemai, terasos ir sodai prisipildo gyvenimo – vakarienės po atviru dangumi, savaitgaliniai pasisėdėjimai su draugais ir grilinės ar kita brangi lauko įranga tampa neatsiejama sezono dalimi. Tačiau toks gyventojų atsipalaidavimas vilioja ir nekviestus svečius – šiltuoju metų laiku vagysčių iš nuosavų namų teritorijų ar net butų balkonų padaugėja iki 30 proc. Ekspertai pasakoja, kaip veikia ilgapirščiai ir kokių priemonių imtis, kad turtas netaptų lengvu taikiniu.

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2024 metais Lietuvoje užregistruotos 695 vagystės iš gyvenamųjų patalpų – tai kiek mažiau nei ankstesniais metais (2023 m. – 726, 2022 m. – 812). Tačiau, kaip teigia „Ekskomisarų biuro” Elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius, tai nereiškia mažėjančių nuostolių. 

„Vagysčių skaičius kol kas išlieka panašus, tačiau nuostolių vertė kasmet didėja. Augant pragyvenimo lygiui, proporcingai didėja ir pavogto turto vertė. Vagystes taip pat dažnai lemia ekonominiai veiksniai, sezoninis nedarbas bei patogi prieiga prie objektų”, – sako jis.

Švenčių, atostogų ir šiltuoju metu vagysčių skaičius išauga net iki 30 proc. Dažniausiai taikomasi į lengvai pasiekiamus nuosavų namų ar kotedžų kiemus, tačiau vagystės neretai įvyksta ir iš pirmo aukšto butų balkonų bei terasų.

Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group” Žalų departamento vadovo Mindaugo Balinsko teigimu, vidutinė draudimo išmoka už iš kiemų ar butų terasų pavogtus daiktus siekia apie 1 000 eurų, tačiau yra buvę atvejų, kai ji viršijo ir 5 000 ar 8 000 eurų.

Kaip mąsto ir veikia vagys?

Pasak D. Pociaus, vagystės iš kiemų dažniausiai įvyksta dviem būdais – planuotai arba spontaniškai. Planavimas apima ilgesnį objekto stebėjimą ir daiktų paėmimą, kai šeimininkų nėra namuose, dažniausiai – naktį. Spontaniškos vagystės vykdomos kad ir dienos metu, pastebėjus lengvai prieinamus naudingus, vertingesnius daiktus.

„Vagys pirmiausia ieško lengvų taikinių – namų be tvoros arba su neužbaigta tvora, be kiemo apšvietimo ar signalizacijos, labiau nutolusių namų. Silpnas objektų vietas jiems išduoda stumdomos terasų durys, lengvai įveikiami garažo vartų užraktai, pirmo aukšto langai”, – dalinasi saugumo ekspertas.

Iš gyventojų teritorijų dažniausiai dingsta kamado kepsninės, dviračiai, paspirtukai, motociklai, vejos robotai, įvairūs sodo, statybiniai įrankiai ar nešiojami kompiuteriai, nes vasarą mėgstama dirbti lauke. Vagys tikrai nevengia ir mažesnės vertės daiktų – iš kiemo gali dingti lauko baldai, dekoracijos, net palikti batai ar rūbai, įspėja ekspertas.

Kas atbaido vagis?

D. Pocius teigia: tai, ką vagys mato iš pirmo žvilgsnio, daro didelę įtaką jų sprendimui veikti arba trauktis.

„Vagis gali padėti atbaidyti aiškiai matomos apsaugos priemonės – vaizdo kameros, judesio šviestuvai, saugos tarnybos įspėjamieji „objektas saugomas” ženklai. Net ir paprastas lipdukas ar užrašas apie budrų šunį gali pakeisti nusikaltėlio planus”, – sako D. Pocius.

Neretai menkai apsaugoti būna naujakurių būstai, ypač kol dar vyksta statybų, įrengimo darbai – namuose paliekama planuojama montuoti įranga, įrankiai, o savininkų nuolatos dar nėra. Dažnai tokiais atvejais pirmiausia biudžetas skiriamas pačiam įrengimui, kad šeimos galėtų kuo greičiau įsikelti, o apsauga pasirūpinti pamirštama, tačiau būtent tuo ir naudojasi vagys. 

Ekspertai pastebi, kad šiandieniniai modernūs saugos sprendimai gali būti pritaikomi įvairiomis aplinkybėmis – net jei statinys dar nebaigtas ar nėra nuolatinio elektros tiekimo, pavyzdžiui, mobilios, belaidės apsaugos sistemos, leidžiančios stebėti visą teritoriją. Tai padėtų naujakuriams išvengti ilgapirščių.

Pasak M. Balinsko, tinkama apsauga svarbi dar ir todėl, kad už apdraustą turtą vagystės atveju gautumėte kompensaciją.

„Svarbu žinoti, kad norint apsaugoti kieme laikomą turtą, reikia pasirinkti papildomas rizikas lauko baldams, lauko technikai ir įrangai. Draudimas galioja tuo atveju, kai turtas pavagiamas iš aptverto sklypo teritorijos ar buto terasos, taip pat – plėšimo atveju. Nutikus vagystei svarbiausia kuo skubiau apie įvykį pranešti policijai, po to – draudimo bendrovei ir laikytis visų policijos pareigūnų, draudikų rekomendacijų bei bendradarbiauti”, – pažymi draudimo ekspertas.

Ar užtenka turėti signalizaciją? 

M. Balinsko teigimu, norint apsaugoti savo turtą, pirmiausia reikėtų pradėti nuo praktikos nepalikti lauke brangių, neprižiūrimų daiktų neaptvertoje teritorijoje. Jei jie nėra naudojami ar naudojami retai, laikyti viduje. O, pavyzdžiui, lauko baldus ar kitus vertingesnius, nesandėliuojamus daiktus verta rakinti, tvirtinti prie pastatų ar terasų.

„Kiekvienas nutikęs įvykis pirmiausia yra nemalonus emociškai, o prarastas daiktas gali turėti nebūtinai finansinę vertę jo savininkui. Moralinės žalos niekas nepadengs, todėl visais atvejais svarbiausia būti sąmoningiems ir patiems atsakingai saugoti savo turtą”, – sako ekspertas.

M. Balinskas taip pat pataria vertingus daiktus registruoti ar kitaip pažymėti – tai gali pasitarnauti daiktų ieškant, juos atpažįstant ar apsunkinti galimybę pavogtus daiktus parduoti. 

Saugos ekspertas D. Pocius primena, kad reikėtų apsunkinti vagims kelią, t. y. aptverti teritoriją, pasirūpinti apšvietimu, apsaugos sistemomis, nepamirštant jomis naudotis, bei kitomis priemonėmis, kurios rodytų vagims, kad turtas nėra lengvai prieinamas.

D. Pocius taip pat atkreipia dėmesį į vieną svarbią taisyklę, kurią dauguma vis pamirštame.

„Jokiu būdu nesidalinkite socialiniuose tinkluose informacija, kur ir kokiam laikui išvykstate. Geriausia apskritai – venkite kelti nuotraukas, kuriose būtų matomas brangus ir laisvai prieinamas jūsų turtas. Gali atrodyti, kad jūs juk neturite daug sekėjų, o tarp jų daugausia artimiausias ratas, tačiau sukčiai tikrai seka ir tokius profilius bei pasinaudoja juose skelbiama informacija”, – sako jis.