„Esu nepataisoma smaližė, mažais skanėstų kąsneliais save apdovanojanti dažnai!“, – sako žinoma dainininkė Indrė Launikonytė, į naujos duonos ir legendinių tortų namų „Mon Ami“ kepyklėlės atidarymą sostinėje atvykusi kartu su kolega, dainininku Vladu Kovaliovu.
Prekybos centre CUP įsikūrusią „skanią“ vietą be garsaus dueto sveikino ir penkiakovininkas, Pekino vasaros olimpinių žaidynių prizininkas Edvinas Krungolcas, krepšininkų Kšištofo ir Darjušo Lavrinovičių žmonos Tatjana bei Edita, aktorės Renata Kutinaitė, Miglė Rimaitytė ir Indrė Jaraitė bei kiti.
Nenusileidžia prancūzams
Atviraudama I.Launikonytė patikino – nors įvairiausius kepinius mėgsta tiek ji, tiek Vladas, nė vienas sėkmės nebando ryždamasis juos gaminti pats.
Dainininkei skaniausi yra šokoladiniai ir kreminiai tortai.
„Apie tokius būna sakoma – riebūs, sunkūs. Jie yra mano favoritai. Vladas pirmenybę teikia „Napoleono“ tortui ir kepiniams su vyšniomis“, – sako I. Launikonytė.
Ji patikino esanti nuolatinė „Mon Ami“ kepyklėlių viešnia, nes vertina ir gaminius be glitimo, taip pat ingredientus, iš kurių duona, bandelės, pyragai, kišai, kruasanai, kanelės, užtepėlės yra gaminamos. Penkioliktus veiklos metus šįmet skaičiuojantys duonos ir legendinių tortų namai nuo pat pradžių įsipareigojo naudoti tik natūralius produktus: ant kraiko auginamų vištų kiaušinius, tikrą pieną, lietuvišką sviestą, net uogienes tortams kepyklėlės meistrai gamina patys.
„Kepiniai man primena vaikystę – mūsų didelės šeimos šventes, ypač Kalėdas, Velykas. Na, gal greičiau pasiruošimą joms – kai senelė ir jauniausi šeimos nariai kepdavome pyragus, bandeles. Jų ruošdavome daug: kad ir draugams, ir kaimynams užtektų. Kepiniais tuo metu kvepėjo visas Kauno senamiestis“, – prisiminimais atidaryme dalinosi ir aktorė M. Rimaitytė.
Kadangi ji buvo jauniausia giminėje, senelė leisdavo žaisti – fantazuoti visokias formas iš tešlos.
„Labai didžiuodavausi, kad mano bandelės buvo tokios išskirtinės. Nors ne visi norėdavo jas valgyti, bet aš vis tiek būdavau be galo patenkinta rezultatu, – šypsosi aktorė, – Bandelių kvapas man iki šiol asocijuojasi su jaukumu ir laime. Kai senelės nebeliko, kažkaip ir bandeles nustojau mėgti“.
Ir tik su šeima apsigyvenusi Prancūzijoje, M. Rimaitytė vėl pradėjo jas valgyti.
„Juk ten neiti į „boulangerie“, yra tas pats, kas išvis negyventi!, – prancūzų įpročiais dalinasi pašnekovė, – Dar nėra net metų, kai su šeima grįžome gyventi į tėvynę ir labai džiaugiamės, kad čia yra ne tik aukščiausios kokybės lietuviškų, bet ir neprilygstamai gardžių prancūziškų kepinių. Nes kaip be jų! Vaikai turbūt jau būtų išprašę važiuoti į Prancūziją!“.
Vaikystės eksperimentai
„Pats gaminti desertų nerizikuoju. Tą daryti reikia mokėti, o aš, kadangi neturiu žinių ir patirties, miltinius skanėstus įsigyju pas profesionalus“, – sako penkiakovininkas E. Krungolcas.
Žinomas sportininkas nė vieno kepinio neišskiria – jam patinka visi, pagaminti savo srities žinovų.
Iš vaikystės E. Krungolcas prisimena pyragėlius su beze, ledus, pyragaičius „bulvytes“ ir močiutės keptus žagarėlius.
Pats namuose jis gamindavo desertą iš kiaušinių „kogel mogel“, virdavo kondensuotą pieną.
Tokie patys skanėstai lydėjo ir dainininko V.Kovaliovo vaikystę, kurią saldino ir keptuvėje kaitintas bei ledinuku virsdavęs cukrus.
„Mano vyras – smaguris. Nė viena mūsų šeimos šventė nevyksta be „Voveraitės“ torto“, – pasakoja I. Jaraitė.
Saldomane save vadina aktorė R. Kutinaitė. Kasdienė jos tradicija – mažas „pasilepinimas“ prie kavos.
„Mano sūnus, kaip ir E. Krungolco dukra, gyvas galėtų būti vien saldumynais, todėl kartais namuose pagaminu ką nors nesudėtingo – želė ar tinginį. Iš vaikystės įsiminiau močiutės, vėliau – mamos ruošiamą obuolių pyragą. Jis būdavo toks gardus, kad kartą pusbroliai per naktį paslapčiomis visa jį suvalgė, ryte „nusikaltimu“ apkaltinę peles“, – pasakoja R. Kutinaitė.
Vaikystėje, norėdama ko nors saldaus, ji sode prisiskindavo vyšnių, sumaišydavo jas su cukrumi bei pienu, užšaldydavo kameroje ir tuomet skanaudavo. Arba degustuodavo kondensuotą pieną, tirpią ir saldžią granulių arbatą. Dabar aktorė jau renkasi „Mon Ami“ meistrų kepinius.
Tai – dažnas ir T. Lavrinovič šeimos pasirinkimas. Pašnekovė ypač mėgsta įvairius kišus, užtepėlę su ožkos sūriu, eklerus, pistacijų tortą. Iš vaikystės ji prisimena „romo bobą“, kurios skonis neblėsta iki dabar.
Retai namuose saldumynus patys gaminantys Lavrinovičiai šį pavasarį ketina paeksperimentuoti – iš bičiulių Italijoje sužinoję originalų tiramisu receptą, jį tikisi paversti skania realybe.
Edita Lavrinovič pasakoja, jog jos draugystė su duonos ir legendinių tortų namais prasidėjo, kai vyras žaidė Kauno „Žalgiryje“. Tuomet, prieš gerą dešimtmetį, kepyklėlė dar veikė tik šiame mieste. Į sostinę pašnekovė lauktuvių parveždavo „Medučio“, „Napoleono“ ar morenginio torto, eklerų su pistacijų kremu, duonos su kanapėmis, sviesto užtepėlę su žalumynais. Skubančiai moteriai pietumis kartais tapdavo kišai su lašiša ir voveraitėmis.
„Šeimoje didžiausia smaližė esu aš. Jau pastebiu, kad šį „geną“, matyt, paveldėjo ir dukra Leyla“, – juokauja E.Lavrinovič.
